„Katynės bylos medžiagos išslaptinimas tęsiasi. Jam pasibaigus, visa su tuo susijusi medžiaga, bus perduota Lenkijai“, – agentūrai „Interfax“ nurodė Kremliaus administracijos vadovas, komentuodamas Aukščiausiojo teismo sprendimą.
Išvakarėse Aukščiausiasis teismas patvirtino pirmos instancijos, atsisakiusios pripažinti neteisėtu sprendimą įslaptinti Katynės bylos medžiagą, sprendimą.
Teismas atmetė žmogaus teisių centro „Memorial“ atitinkamą kasacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo.
„Memorial“ mano, kad turi būti paskelbti bylos, susijusios su Lenkijos karininkų sušaudymu Katynėje, medžiaga.
„Visi bylos tomai turi būti prieinami tyrinėtojams, nuo to reikia pradėti“, – pareiškė „Memorial“ lenkų programos koordinatorius Aleksandras Gurjanovas.
Taip jis įvertino ketvirtadienį paskelbtą prezidento administracijos pareiškimą, kad Rusija ketinanti perduoti Lenkijai Katynės bylos medžiagą, kai bus baigtas jos išslaptinimas.
Kremliaus administracija tai pareiškė atsakydama į Rusijos Aukščiausiojo teismo nutarimą, kuris patvirtino pirmos instancijos teismo nuomonę, kad Katynės žudynių medžiaga buvo įslaptinta teisėtai. 46 tomai neperduoti, dešimt jų neturi slaptumo grifo, ant jų yra tik užrašas „Tarnybiniam naudojimui“.
A.Gurjanovas sveikino sprendimą išslaptinti medžiagą. „Jeigu tai bus padaryta, tai bus teisingas žingsnis“, – sakė jis.
Jis priminė, kad Lenkijai buvo perduotos 137 baudžiamosios bylos tomų apie sušaudytus lenkų karininkus, „nė vieno jų nereikėjo išslaptinti“.
„46 tomai neperduoti, dešimt jų neturi slaptumo grifo, ant jų yra tik užrašas „Tarnybiniam naudojimui“. 36 tomai turi užrašus „Slapta“ arba „Visiškai slapta“, – paaiškino jis.
Pasak jo, netgi perduota medžiaga kol kas nepaskelbta nei Lenkijoje, nei Rusijoje. „Apimtis labai didelė. Nėra taip, kad visa medžiaga būtų tokia turininga, jog ją galima publikuoti, pirmiausia reikia pažiūrėti, kas ten yra, kokia informacinė reikšmė. Tačiau tai paaiškės tik tada, kai su dokumentais galės susipažinti tyrinėtojai“, – pažymėjo A.Gurjanovas.
