Dėl šio projekto Rusijos sostinės gyventojai jau ne vieną mėnesį protestuoja.
Pirmąkart komentuodamas šį aplinkosauginį ginčą meras Sergejus Sobianinas sakė, kad greitkelis ir tiltas per Maskvos upę vis tiek bus statomas, bet tarnybos „radioaktyvų gruntą išveš“.
Maskva, turinti apie 12 mln. gyventojų, daug investavo į greitkelių tinklą, jungiantį nuo centro nutolusius priemiesčius, siekiant modernizuoti vieną didžiausių Europos miestų.
Aktyvistai nuo 2018 metų protestavo prieš vieną iš šių jungčių – Pietryčių ašies magistralę, ypač prieš jo ruožą, kirsiantį Maskvos upę netoli sovietinių laikų fabriko „Polimetal“, kurio teritorija yra užteršta radioaktyviomis atliekomis..
Pareigūnai tvirtino, kad per statybas radioaktyvūs plotai nebus judinami, bet aktyvistai tvirtina, kad kelininkų darbai gali paveikti tą teritoriją ir kad dalis užteršto grunto gali nuslinkti į upę.
Savo tinklalapyje S.Sobianinas rašo, kad šio projektuojant šį greitkelį „susidurta su unikalia, nepaprasta problema“.
Vis dėlto jis sakė, kad planuojamos kelio trasos vietoje užterštumas „nereikšmingas“, ir pažadėjo, kad vykdant statybų darbus bus vykdoma „nuolatinė spinduliuotės stebėsena“.
Tuo metu radioaktyvesni plotai bus „visiškai rekultivuoti“ miesto pastangomis. Meras savo pranešime jokių konkrečių užterštumo rodiklių nepridėjo.
Žaliųjų aktyvistų organizacijos „Greenpeace“ pranešime sakoma, kad planuojamo greitkelio trasoje yra penkios vietos, kur paviršiuje užfiksuota didesnį kaip vieno mikrosiverto per valandą spinduliuotė – apie triskart didesnė nei gamtinis fonas. Tai rodo, kad grunte gali būti reikšmingi radioaktyvių atliekų kiekiai.
Kitoje vietoje, paveiktoje erozijos, radiacijos intensyvumas viršijo 61,4 mSv/val., sakė branduolinės fizikos specialistas Andrejus Ožarovskis, stebėjęs tą vietą ir užfiksavęs šį užterštumą praeitais metais per bendrą inspekciją su Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnais.
Tokio intensyvumo spinduliuotė per ilgesnį laiką gali reikšmingai padidinti vėžio riziką.
A.Ožarovskis sakė naujienų agentūrai AFP, kad ta teritorija yra gana saugi, jeigu gruntas joje nebūtų judinamas. Ekspertas pridūrė, kad vykdant statybų darbus daugiausiai rūpesčių keltų kylančios dulkės ir vandens tarša. Pasak jo, tokiu atveju teršalų gali patekti į žmogaus organizmą ir pasireikšti pavojinga alfa spinduliuotė, nedaranti beveik jokio poveikio per odą.
Anksčiau šį mėnesį tą kompleksą stebintys aktyvistai blokavo statybų techniką, sakė A.Ožarovskis. Jo nuomone, S.Sobianinas šią problemą pernelyg menkina.
Vietos gyventojai dabar įkūrė nuolatinę stovyklą, kad galėtų blokuoti statybos darbus.
„Šioje vietoje jokių statybų negali būti“, – pabrėžė A.Ožarovskis.
„Gyventojai neleis priimti jokių neapgalvotų sprendimų, – pridūrė jis. – Jeigu norima statyti tiltą – jį galima statyti kur nors kitur.“
