„Prezidento administracija remiasi tuo, kad „specialiosios karinės operacijos" pabaiga ateis, ir tam reikia ruoštis“, – žurnalistams teigė vienas iš pašnekovų.
Šaltiniai patikslino, kad būsimus karo rezultatus rusai turėtų vertinti kaip pergalę, tačiau jau dabar aišku, kad jie netenkins „piktų patriotų“ ir „liberalų“. Todėl Kremlius siūlo pasikliauti „ramia dauguma“, kurią tenkins Ukrainos „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“, taip pat keturių Ukrainos regionų užgrobimas, kaip nurodė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pasak prezidentūros, Rusijos pareigūnai turi „išsaugoti ir išplėsti“ šią daugumą.
Atskirai Kremlius nurodė regionų valdžios institucijoms dirbti su karo dalyviais, ypač spręsti jų įdarbinimo ir reabilitacijos klausimus.
Baiminamasi, kad priešingu atveju jie gali prisijungti prie protesto judėjimų arba tapti nusikaltėliais. Viena iš rizikų, kurią įžvelgia Kremlius, yra ta, kad taikiame gyvenime buvusiems kovotojams bus sunku gauti tokį patį atlyginimą kaip kare, todėl pareigūnai turi galvoti apie jų skatinimą ir pagarbaus požiūrio į juos visuomenėje kūrimą, „Kommersant“ šaltiniai perpasakojo Rusijos prezidento administracijos pranešimą.
Anksčiau Kremliui artimi šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nubrėžė susitarimo dėl Ukrainos kontūrus, kuriuos ketinama aptarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu
Jų teigimu, V.Putinas gali sutikti išvesti karius iš Charkivo ir Nikolajevo sričių, tačiau reikalaus išlaikyti aneksuotų regionų kontrolę. Jis taip pat reikalaus, kad Ukraina atsisakytų ambicijų prisijungti prie NATO.
Rusams V.Putinas tokį susitarimą gali pateikti kaip pergalę, kuri apsaugo rusakalbius Rytų Ukrainoje ir išsaugo sausumos tiltą į Krymą, pažymėjo vienas „Reuters“ pašnekovas.
Tačiau neaišku, ar V.Putinas sieks visiškai kontroliuoti keturis Ukrainos regionus – Luhanską, Donecką, Zaporižią ir Chersoną. Nė vieno iš jų Rusijos kariuomenė nekontroliuoja 100 proc., o šių metų birželį V.Putinas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išvedimą iš jų nurodė kaip taikos derybų pradžios sąlygą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis V.Putino sąlygas laikė dar vienu ultimatumu ir atsisakė jas aptarti. Lapkričio pabaigoje V.Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas sutiktų nutraukti karo su Rusija „karštąją fazę“, jei Ukraina būtų priimta į NATO. Tačiau jis pabrėžė, kad apie okupuotų teritorijų atsisakymą nekalbama: pakviestas į Šiaurės Atlanto aljansą, Kyjivas ketina jas grąžinti „diplomatiniu keliu“.
D.Trumpas savo ruožtu pareiškė esąs pasirengęs nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą iš karto po savo inauguracijos 2025 m. sausio 20 d. Tuo pat metu visi D.Trumpo patarėjų siūlymai dėl karinio konflikto užbaigimo susiveda į dabartinės fronto linijos įšaldymą ir derybų dėl Ukrainos stojimo į NATO sustabdymą.
-
V.Zelenskis: jau žuvo kai kurie Rusijos pusėje kovojantys Šiaurės Korėjos kariai
-
Ukrainos politikai įpykę: A.Merkel politika ir privedė prie Rusijos plataus masto agresijos
-
Propagandininkas D.Kiseliovas V.Putino žodžiuose įžvelgė naują grėsmę Vakarams
-
Kariai prabilo apie tai, kodėl bėga iš fronto: „Niekam nereikėjo to Vuhledaro“
-
Rusija sugalvojo versiją, kodėl Vakarų šalys nori paliaubų Ukrainoje
-
V.Benkunskas Ukrainoje su Rados vadovu aptarė Vilniaus savivaldybės paramą
