Ankstesnę dieną Ženevoje įvykusios JAV ir Rusijos delegacijų derybos pradėjo Maskvos ir Vakarų šalių diplomatijos savaitę, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę Ukrainą.
Maskva reikalauja Vašingtono ir jo sąjungininkų NATO didelių nuolaidų. Vakarai savo ruožtu grasina Rusijai itin griežtomis sankcijomis, jeigu Ukraina būtų užpulta.
„Neperdėsiu sakydamas, kad mūsų santykiuose su Aljansu ateina tiesos akimirka“, – A.Gruškos žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.
Trečiadienį Briuselyje vyks NATO ir Rusijos tarybos posėdis, bet viceministras teigė, kad šis susitikimas bus neformalus.
Maskva praeitą mėnesį pateikė virtinę plačių saugumo reikalavimų Vašingtonui ir Aljansui bei teigia, kad jai anksčiau buvo pažadėta, jog NATO nesiplės į rytus.
„Mūsų lūkesčiai – visiškai realistiški, ir tikimės, kad vyks rimtas, gilus pokalbis dėl esminių, fundamentalių Europos saugumo problemų“, – kalbėjo A.Gruška, turėdamas galvoje derybas Briuselyje.
Pasak jo, Rusija reikalaus išsamaus sąjungininkų atsakymo į jos reikalavimus.
„Sieksime konkrečios, turiningos reakcijos į Rusijos sutarties projekto dėl garantijų kiekvieną punktą“, – pridūrė jis.
Gruodį pateiktais pasiūlymais Rusija siekia apriboti Jungtinių Valstijų ir NATO vaidmenį buvusio komunistinio bloko šalyse ir buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Maskva reikalauja, kad JAV vadovaujamas aljansas įsipareigotų nepriimti Ukrainos arba Sakartvelo, taip pat nesteigti bazių šiose šalyse.
Po ilgiau kaip septynias valandas trukusių derybų Ženevoje rusų ir amerikiečių pareigūnai nepasiekė jokio proveržio, bet susitarė tęsti diskusijas.
