„36,8 proc. aktyvumas neleidžia vadinti balsavimo sėkmingu ir nedvimprasmiškai rodo, kad Makedonijos rinkėjai pirmenybę teikė (galimybei) boikotuoti sprendimus, griežtai primestus Skopjei ir Atėnams“, – pranešime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Pasak rusų URM, Europos politikai „dalyvavo propagandos kampanijoje ir nesigėdydami kišosi į šios Balkanų šalies vidaus reikalus“.
Daugiau kaip 90 proc. Makedonijos rinkėjų per sekmadienį įvykusį referendumą palaikė planą pervadinti šalį Šiaurės Makedonija ir tokiu būdu užbaigti dešimtmečius besitęsiantį ginčą su Graikija bei atverti valstybei kelią įstoti į NATO ir ES. Vis dėlto plebiscito rezultatus temdo menkas rinkėjų aktyvumas – balsavo tik trečdalis tokią teisę turinčių žmonių.
Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas pirmadienį žadėjo, kad nepaisant nedidelio balsuotojų aktyvumo bus žengiami tolesni žingsniai siekiant pakeisti šalies pavadinimą.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministeriją tai pasmerkė: „Tai yra aiškus siekis užtikrinti Skopjės įtraukimą į NATO nepaisant Makedonijos žmonių valios.“
Referendumo rezultatai nėra įpareigojantys, bet susitarimo šalininkų dauguma suteikia parlamentui politinį mandatą konstitucijai pakeisti.
Europa ir JAV aktyviai pasisakė už susitarimą. Rugsėjį Skopjėje lankėsi daug lyderių, raginusių makedonus pasinaudoti „istorine galimybe“.
NATO jau yra pateikusi kvietimą, nors juo nebus galima pasinaudoti prieš patvirtinant susitarimą su Graikija. Stojimo į ES derybos turėtų prasidėti ateinančiais metais.
Vakarai stengiasi didinti savo įtaką Vakarų Balkanuose, kur istoriškai aktyviai veikia Rusija, griežtai nusistačiusi prieš NATO plėtrą.