Pirmadienį V.Putinas jau antrą kartą šiemet apsilankė Vengrijos sostinėje. Atrodo, kad šie vizitai simbolizuoja stiprius abiejų valstybių santykius: juk Kremliaus vadovas du kartus per 12 mėnesių dvišalio susitikimo nevyko į jokią kitą Europos Sąjungos (ES) valstybę.
Šįkart vienas Vengrijos universitetas V.Putinui suteikė garbės laipsnį. Toks prezidento pagerbimas tik dar labiau sustiprina įspūdį, kad valstybes sieja tvirti ryšiai. Vis dėlto išvaizda gali būti apgaulinga.
Įtarimą kelia vien šio susitikimo aplinkybės. Vengrijos užsienio reikalų ministras tikino, kad V.Putinas buvo pakviestas į pasaulio dziudo čempionatą. O Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Kremliaus vadovą pakvietė pats V.Orbanas.
Priešingai nei po vasarį Vengrijoje vykusio susitikimo, pirmadienį lyderiai nekalbėjo spaudos konferencijoje. Be to, iliuzija, kad praktišką partnerystę remia JAV prezidentas Donaldas Trumpas, taip pat išnyko.
V.Orbanas tikėjosi, kad Maskva ir Vašingtonas, kurių lyderiai pasižymi ne itin liberaliu požiūriu į valstybės valdymą, užmegs kur kas pozityvesnį dialogą. Tokiu atveju taptų lengviau įkalbėti partneres Europoje suartėti su Rusija, o vienu iš tokių santykių kertinių akmenų būtų tapusi Vengrija.
Vis dėlto JAV išplėtė Rusijai už Krymo aneksiją ir kišimąsi į rinkimus skirtas sankcijas, D.Trumpas išreiškė paramą Rytų Europos šalims Rusijos agresijos atveju, o pats V.Orbanas pasijuto atsidūręs Europos politikos paraštėse.
Vasarį su žurnalistais kalbėjęs V.Orbanas neatrodė užtikrintas. Lyderiai vienas kitam prieštaravo dėl iš Rusijos ketinamos imti paskolos, skirtos atnaujinti atominę elektrinę Vengrijoje. Nuomonės išsiskyrė ir dėl Ukrainos.
Bendrauti verčia energetika
Pirmadienio vizitas galėjo pakurstyti norą pagreitinti atominės elektrinės atnaujinimo procesą, taip pat sklandžiau susitarti dėl rusiškų dujų Vengrijai tiekimo. Šie susitarimai – sudėtingi, o abiejų šalių lyderystės sistema – griežtai hierarchinė, todėl dažni ir aukšto lygio vadovų susitikimai yra būtini.
Vengrija planuoja vieną didžiausių plėtros projektų šalies istorijoje: prie dar Sovietų Sąjungos laikais statytos atominės elektrinės prijungti du naujus reaktorius.
Vengrija planuoja vieną didžiausių plėtros projektų šalies istorijoje: prie dar Sovietų Sąjungos laikais statytos atominės elektrinės prijungti du naujus reaktorius.
Tam reikia 12,5 mlrd. eurų, didžiąją dalį šios sumos finansuoja Rusija. Nors Europos Komisija (EK) patvirtino šias investicijas, projektas įgyvendinamas labai lėtai.
Praeitais metais Vengrija užsiminė atsisakysianti paskolos iš Rusijos, kadangi ji kur kas naudingesnė Maskvai, o ne Budapeštui. Vis dėlto vėliau Vengrija pasinaudojo rusų pinigais tam, kad pradėtų reaktorių statybas.
Kol kas didžiausia kliūtimi galima laikyti įsipareigojimą, kad 40 proc. statybų darbo turi atlikti vietinės kompanijos. Tačiau sertifikuotų atominių elektrinių statyba užsiimančių įmonių šalyje nėra.
Garbingas universiteto V.Putinui suteiktas titulas yra susijęs su susitarimu tarp Debreceno universiteto ir Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“. Šis susitarimas yra skirtas skatinti specializuotą branduolinės energetikos švietimą Vengrijoje.
Tiesa, neseniai Vengrija ir „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl dujų tiekimo „Turkish Stream“ dujotiekiu. Anot Budapešto, tai – „vienintelis realistiškas“ žingsnis energijos įvairinimo link.
Abiem šalims labai svarbus ir dujų klausimas. Neseniai energetikos gigantui „Gazprom“ teko aršiai kautis dėl rinkos dalies Europoje: ES didinant spaudimą, 2015-aisiais buvo peržiūrėtos 65 „Gazprom“ sutartys.
Budapeštas taip pat vargsta derėdamasis. 2015-aisiais Vengrija atidėjo ilgalaikės sutarties su „Gazprom“ pasirašymą, to priežastimi nurodydama „nepastovias rinkas“ ir „tarptautinės rinkos kainas“.
Tiesa, neseniai Vengrija ir „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl dujų tiekimo „Turkish Stream“ dujotiekiu. Anot Budapešto, tai – „vienintelis realistiškas“ žingsnis energijos įvairinimo link.
Priešingai nei Lietuvai ar Lenkijai, už nepriklausomybę nuo Rusijos pasiryžusioms mokėti papildomai, Budapeštui labiausiai rūpi kaina.
Būtent sumažėjusios sąskaitos už energiją namų ūkiams prisidėjo prie V.Orbano pergalės 2014-aisiais. Vengrai vis dar prisimena, kad už dujų kainų sumažinimą turi būti dėkingi vyriausybei.
Artėjant 2019-ųjų rinkimų sezonui Ukrainoje, pagrindinėje tranzitinėje šalyje iš Rusijos į Europą, „Gazprom“ siekia laikyti dujas komercinėse saugyklose Vengrijoje. Tai sumažintų potencialios tranzito blokados Ukrainoje tikimybę.
Svarbus pasirinkimas
V.Putinas Budapešte apsilankė artėjant Vengrijos parlamento rinkimams, įvyksiantiems 2018-ųjų pavasarį. Opozicinės partijos ruošėsi Kremliaus vadovo vizitui ir rinkimams sakydamos, kad Vengrija turi rinktis iš dviejų – ES arba V.Orbano, stovinčio toje pačioje pusėje kaip ir Rusija.
Nebus lengva šia priešprieša įtikinti vengrų rinkėjus. Nepaisant pragmatiškų ryšių su Rusija, Vengrija yra tvirtai įleidusi šaknis į euroatlantinį pasaulį.
Nepaisant pragmatiškų ryšių su Rusija, Vengrija yra tvirtai įleidusi šaknis į euroatlantinį pasaulį. Be to, apklausos rodo, kad vengrai – vieni karščiausių Bendrijos rėmėjų ES.
Be to, apklausos rodo, kad vengrai – vieni karščiausių Bendrijos rėmėjų ES.
Budapešto postūmis Rusijos link nėra neįprastas. Taip pat V.Putinas neįkvėpė ir nepalaikė liberalizmo silpnėjimo Vengrijoje. Tą paskatino pastaruosius aštuonerius metus vidaus politikoje dominuojanti V.Orbano pozicija.
Suaktyvėjusi Rusijos slaptųjų tarnybų veikla Vengrijoje kelia įtarimą Vakarams ir galvos skausmą Budapeštui. Vis dėlto pastebima, kad Kremlius riboja savo tylią paramą V.Orbanui ir tokiu būdu padeda jo pagrindiniam priešininkui – Vengrijos kraštutiniams dešiniesiems.
Rusijos politikos analitikas iš Vengrijos Andras Raczas sakė, kad nėra jokios draugystės ir bendrų vertybių, kurios galėtų padėti sukurti ilgalaikį aljansą. Kol šalys nėra užtikrintos dėl bendrų interesų, reikia tikėtis sudėtingų derybų.
