Pirmadienį į Maskvą atvykęs Kinijos lyderis Xi Jinpingas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitiko neoficialioms deryboms.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad abiejų šalių vadovai išreiškė vienas kitam pagarbą ir kalbėjosi daugiau nei keturias su puse valandos, aptardami ir Kinijos paruoštą taikos planą Ukrainai.
Antradienį suplanuotas oficialias derybas su Maskva Xi Jinpingas pradėjo susitikimu su Rusijos ministru pirmininku Michailu Mišustinu, su kuriuo jie aptarė galimą Pekino ir Maskvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo plėtrą bei galimybes užtikrinti energetinį saugumą, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
„Turime visapusiškai išnaudoti didžiųjų jungiamųjų projektų šalutinį poveikį, kartu užtikrinti abiejų šalių energetinį saugumą ir plėsti dvišalius prekybos mainus“, – sakė Xi Jinpingas ir pridūrė, kad Kinija ir Rusija taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą mokslo ir technologijų inovacijų srityje.
Kaip teigė M.Mišustinas, Rusija savo ruožtu yra pasirengusi glaudžiau bendradarbiauti su Kinija įvairiose srityse, įskaitant prekybą, energetiką, gamtinių dujų tiekimą, „taikų branduolinės energijos naudojimą“, kosmoso technologijas, technologines inovacijas, tarpvalstybinį transportą, maisto saugą ir tiekimo grandinės saugumą.
Rusijos premjeras taip pat nurodė, kad į susitikimą su Xi Jinpingu atsivežė „beveik visus svarbiausius kabineto narius“, ir pridūrė, kad tai, jog Kinijos lyderis pasirinko Rusiją savo pirmajam užsienio vizitui po to, kai užsitikrino precedento neturinčią trečiąją Kinijos valstybės vadovo kadenciją, rodo „ypatingą Kinijos ir Rusijos santykių pobūdį naujaisiais laikais“.
Po šio susitikimo Xi Jinpingas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad šalys jau mato „pirmuosius bendradarbiavimo rezultatus“.
„Mūsų bendradarbiavimo sritys toliau plečiasi, o mūsų sutarimas toliau gilėja. Matome pirmuosius mūsų bendradarbiavimo rezultatus, o tolesni darbai yra visapusiškai įgyvendinami“, – sakė Xi Jinpingas.
Prieš prasidedant numatytoms išplėstinėms deryboms su Kinijos prezidentu, Rusijos lyderis valstybinei žiniasklaidai atviravo, kad abu lyderiai iki šiol surengė „esmines“ ir „nuoširdžias“ diskusijas.
„Vakar vakare turėjome dalykišką pokalbį apie visą išsamią mūsų šalių darbotvarkę ir neatidėliotinas tarptautines bei regionines problemas“, – sakė V.Putinas.
„Vos susitikę uždarame rate, nuoširdžiai ir išsamiai diskutavome bei pasikeitėme nuomonėmis apie tolesnę Rusijos ir Kinijos ryšių plėtrą ir koordinavimo tarptautinėje arenoje stiprinimą“, – pridūrė jis.
V.Putino teigimu, Rusija „yra pajėgi patenkinti augantį Kinijos ekonomikos poreikį energijos ištekliams“.
Pasiruošusi visiškai atverti savo ekonomiką
Susitikimo metu politikai taip pat aptarė siūlomą dujotiekio „Sibiro jėga 2“ projektą, kuriuo rusiškos dujos būtų tiekiamos į Kiniją. Šiuo dujotiekiu per metus iš Rusijos į Kiniją per Mongoliją būtų tiekiama 50 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Maskva taip pat pabrėžė, kad yra pasirengusi padėti Kinijos įmonėms užimti Vakarų bendrovių, kurios paliko Rusiją po to, kai ši pradėjo invaziją į Ukrainą, vietą, antradienį prieš išplėstines derybas tvirtino Rusijos vadovas.
„Esame pasirengę paremti Kinijos verslą, kad jis pakeistų iš Rusijos pasitraukusias Vakarų įmones“, – sakė V.Putinas.
Reaguodamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, dešimtys didžiausių pasaulio bendrovių atsisakė savo veiklos Rusijoje arba ją sumažino.
Jų pasitraukimas palietė visas šalies ekonomikos sritis – nuo didžiulių energijos išteklių iki automobilių, finansų, mažmeninės prekybos, pramogų ir greitojo maisto.
Dėl to Rusija neteko naujų investicijų ir atsisakė produktų bei paslaugų, tokių kaip „Apple“, „Ford“, „BP“ ir pan., kurios išpopuliarėjo per dešimtmečius nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Partnerystė naujoje eroje
Dvišalių derybų pabaigoje abiejų šalių vadovai pasirašė dokumentus dėl strateginio bendradarbiavimo.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying pranešė, kad Xi Jinpingas ir V.Putinas pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo „gilinama abiejų šalių visapusiška strateginė partnerystė koordinuojant veiksmus naujoje eroje“.
Anot ministerijos atstovės, pasirašydami dokumentą lyderiai pabrėžė, kad „Ukrainos krizė turėtų būti išspręsta taikos derybomis“, laikantis Jungtinių Tautų Chartijos tikslų ir principų bei tarptautinės teisės.
„Abi šalys nepritaria bet kurios šalies ar šalių grupės praktikai siekti pranašumo karinėje, politinėje ir kitose srityse, kenkiant teisėtiems kitų šalių saugumo interesams“, – pareiškė Hua Chunying.
Po derybų, pasak V.Putino, buvo pasirašyti dokumentai, „visiškai atspindintys Rusijos ir Kinijos santykių pobūdį“.
Rusijos vadovas taip pat pažymėjo, kad šių dviejų šalių santykiai yra „aukščiausiame taške“ per „visą dviejų šalių istoriją“.