Žuvusiųjų giminaičiams tai jau ne pirmoji nesėkmė Rusijos teismuose. Liepą tokį sprendimą priėmė Maskvos miesto teismas.
Jis patvirtino žemesnio teismo atsisakymą patenkinti skundą dėl Vyriausiosios karinės prokuratūros sprendimo, kuriuo 2005 metais buvo nutrauktas tyrimas, kokiomis aplinkybėmis žuvo tūkstančiai Lenkijos karininkų, buvusių Sovietų Sąjungos nelaisvėje 1940 metais.
Prokuratūros požiūriu, 14 tūkst. lenkų sušaudymas Katynės miške už 14 km nuo Smolensko nebuvo genocido aktas, kurį pripažinti primygtinai reikalavo žuvusiųjų giminaičiai.
Didelė dalis bylos medžiagos įslaptinta, ir ilgą laiką giminaičiai negalėjo su ja susipažinti.
Rugsėjo pabaigoje Maskvos apygardos karinis teismas leido ieškovams susipažinti su įslaptinta bylos dalimi, bet antradienį teismas paskelbė tik rezoliucinę sprendimo dalį – tai yra atsisakymą patenkinti ieškinį, bet ne jo motyvus, nes jie grindžiami ta pačia slapta medžiaga.
Sušaudytų Lenkijos karininkų giminaičiai nesutinka su dar vienu teismo sprendimu ir jį apskųs į Rusijos Aukščiausiojo teismo karinę kolegiją, pareiškė agentūrai „RIA-Novosti“ ieškovų advokatė Ana Stavickaja.
Pasak jos, teismas neužginčijo genocido fakto, bet atsisakė iškelti baudžiamąją bylą, remdamasi tuo, kad žuvusiųjų palaikai nebuvo identifikuoti.
Tūkstančiai Lenkijos karininkų atsidūrė sovietinės valdžios rankose 1939 metais, kai Lenkiją okupavo nacistinė Vokietija ir po to įsiveržė Raudonoji armija iš rytų pagal Molotovo-Ribbentropo paktą, kuriuo remiantis buvo suskaldyta tuometinė šalies teritorija.
Lenkijos kariai, patekę į sovietų nelaisvę, buvo internuoti keliose vietose, o daugelis iš jų po to sušaudyti. Katinėje buvo didžiausia iš masinių kapaviečių.
Kapavietė buvo rasta dar 1943 metais, kai šias vietoves buvo okupavę naciai. Nacistinė propaganda iš karto atkreipė dėmesį į šį masinių sušaudymų faktą, bet sovietinė valdžia atkakliai teigė, jog kruvinas žudynes Katynėje surengė patys vokiečiai.
Sovietų valdžios pozicija buvo tokia iki pat 1989 metų, kai belaisvių lenkų masinių žudymų faktas buvo pripažintas.
Iš 183 tomų nutrauktos Rusijoje parengtos baudžiamosios bylos 116-oje tomų yra žinių, kurios yra valstybės paslaptis.
Dalis Lenkijos karininkų buvo sušaudyti dabartinių Ukrainos ir Baltarusijos teritorijoje.
Remiantis protokolu, pasirašytu su Lenkija 1995 metais, Baltarusija, Rusija ir Ukraina savarankiškai tiria karinius nusikaltimus, padarytus tuo laikotarpiu jų teritorijoje.
