Jungtinės Valstijos turi galutinai išvesti savo karius iš Afganistano iki gegužės 1-osios – tai yra sandorio su Talibanu, kuriuo sukilėliai sutiko derėtis dėl taikos su prezidento Ashrafo Ghanio administracija, sąlyga.
Tačiau per šias derybas, nuo rugsėjo vykstančias Katare, nebuvo pasiekta beveik jokios pažangos, tad artėjant gegužės 1-ajai Afganistano ateitis yra kaip niekad neaiški.
Vašingtonas nori iš naujo išjudinti taikos derybas ir pasiekti, kad Talibanas ir Afganistano vyriausybė susitartų dėl pasidalijimo valdžia.
Pastaruoju metu Maskva palaikė pereinamosios vyriausybės idėja, tačiau ją griežtai atmeta afganų vyriausybė, ypač prezidentas A. Ghani. Pastarasis antradienį pakartojo, kad vienintelis būdas perduoti valdžią būtų rinkimai.
Čia pateikiami keli klausimai ir atsakymai apie ketvirtadienį Maskvoje vyksiantį susitikimą:
Kokia šio susitikimo esmė?
Kabule dirbantis analitikas Sayedas Naseras Mosawis sakė, kad konferencija Maskvoje iš esmės yra įžanga į didesnį susitikima, kuris vyks ateinantį mėnesį Turkijoje.
Pasak jo, Dohoje vykusiuose susitikimuose amerikiečiai ir Talibanas „diktavo taisykles, kaip tik norėjo“, bet derybų vietos pakeitimas tikriausiai pakeis situaciją ir procesas bus vaisingesnis.
„Ši konferencija bus nauja galimybė tiek Talibanui, tiek [Afganistano] vyriausybei išreikšti ir netgi peržiūrėti savo pozicijas dėl opių klausimų“, – sakė jis.
Kabulo ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose taip pat neseniai sakė, kad taikos derybos neturėtų būti vykdomos vienoje vietoje, nes Talibanas jaučiausi pernelyg „patogiai“ Katare nuo 2013 metų, kai ten buvo atidarytas jo politinio sparno biuras.
„Norime ištraukti Talibaną iš komforto zonos“, – sakė ambasadorius Javidas Ahmadas.
Kas dalyvaus konferencijoje?
Talibano ir Afganistano vyriausybės delegacijų sudėtys bus iš esmės tokios pačios, kokios buvo susitikimuose Katare, tačiau su keletu naujų veidų.
Sukilėlių delegacijai vadovaus vienas iš Talibano įkūrėjų, pirmininko pavaduotojas mula Abdul Ghani Baradaras, o vyriausybės delegacijai vadovaus buvęs šalies vyriausiasis administratorius Abdullah Abdullah.
Pakistanui, kurio įtaka Talibanui didesnė nei kitų užsienio valstybių, atstovaus į pensiją išėjęs patyręs diplomatas Mohammedas Sadiqas, o JAV siunčia ilgametį specialųjį pasiuntinį Afganistane Zalmay Khalilzadą,
Kokia yra dabartinė situacija?
Didieji Afganistano miestai yra sukaustyti kruvinos teroro kampanijos – juose rengiami išpuoliai prieš politikus, valstybės pareigūnus, akademikus, žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus.
Talibanas reguliariai neigia atsakomybę dėl smurto, tačiau vyriausybė tvirtina, kad sukilėliai už tai atsakingi – arba tiesiogiai, arba dėl tarpininkų įtraukimo.
Pavasarį dažniausiai atsinaujina įprastesnis smurtas kaimiškose vietovėse, kur Talibanas kontroliuoja dideles teritorijas.
Ar kariai bus išvesti iki gegužės 1-osios?
Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas palaiko Amerikos karių išvedimą iš Afganistano, tačiau administracijos atstovai turi abejonių dėl pasitraukimo termino ir jį toliau svarsto.
Talibanas, kuris iš esmės laikėsi savo pažado nepulti JAV ar kitų užsienio šalių karių po susitarimo įsigaliojimo, sakė, kad gegužės 1-osios data yra nekeičiama.
Analitikai mano, kad bus priimtas kompromisas, kuriuo JAV įvykdys savo įsipareigojimus išvesti karius iš šalies, tačiau tuo pačiu paliks savo ekspertų, kurie patarinės Afganistano pajėgoms.
Visiškas Jungtinių Valstijų karių pasitraukimas gali dar labiau susilpninti ir taip nestiprią Kabulo kontrolę kaimo vietovėse, turint omenyje JAV pajėgų teikiamą gyvybiškai svarbų palaikymą iš oro Afganistano antžeminėms pajėgoms.
