Šis skaičius yra triskart mažesnis nei kukliausi Vakarų žvalgybų spėjimai ir kone dešimtkart mažesnis nei pateikiamas ukrainiečių.
Ir vienos, ir kitos pusės skelbiamą statistiką karo metu patikrinti sunku, juoba kad Rusijoje duomenys apie kariuomenės aukas „taikos metu“ laikomi valstybės paslaptimi. Be to, kariaujančios pusės dėl tam tikrų sumetimų ir savų, ir priešo aukų skaičius gali išpūsti ar sumenkinti.
Tačiau, remiantis net pačioje Rusijoje į viešumą prasprūstančia informacija, galima daryti išvadą, kad okupantų žmogiškieji nuostoliai – daug didesni, nei nurodė ministras.
Žuvusiųjų – bent 15 tūkst.?
Kad per „specialiąją operaciją“, kaip Rusija vadina plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo 5 937 kariai, S.Šoigu paskelbė trečiadienį. Jo kalba buvo transliuojama iškart po prezidento Vladimiro Putino, kuris paskelbė dalinę mobilizaciją.
Ministras taip pat nurodė, kad medikų dėka beveik 90 proc. sužeistųjų (tiesa, nepatikslino, kiek jų buvo iš viso) grįžo į kovą. S.Šoigu teigimu, Ukraina neteko jau pusės savo kariuomenės. Esą žuvo 61 tūkst. – net daugiau nei buvo sužeista (49 tūkst.).
Tad besiginančios Ukrainos kariuomenės žuvusiųjų skaičius, pasak S.Šoigu, yra daugiau nei dešimt kartų didesnis nei puolančios Rusijos kariuomenės aukų skaičius.
Ši statistika stipriai kontrastuoja su skaičiais, kuriuos kasdien pateikia Ukrainos Gynybos ministerija. Trečiadienį paskelbtais duomenimis, per bemaž septynis mėnesius Rusija neteko maždaug 55 110 karių (vien per pastarąją dieną – maždaug 300). Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas neseniai paskelbė, kad šalis prarado mažiausiai 9 tūkst. gynėjų.
Beje, S.Šoigu pateikta informacija neatitinka net jo paties vadovaujamos ministerijos skelbiamų duomenų. Nepriklausomų Rusijos žurnalistų įkurtas tinklalapis „Agenstvo“ atkreipė dėmesį, kad jis sumenkino Ukrainos nuostolius.
Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas nuolat skelbia karių pasiekimus. „Agenstvo“ suskaičiavo, kad jis jau yra pranešęs apie 83 tūkst. „sunaikintų“ Ukrainos gynėjų.
Ukrainos nurodomų skaičių karo metu neįmanoma patikrinti, neatmestinas propagandinis statistikos tikslas, nepaaiškinta metodika, kaip skaičiuojamos aukos.
Savo tyrimais garsėjantis bulgarų žurnalistas Christo Grozevas yra taikęs tokį būdą – pagal sunaikintų tankų ir kitos sunkiosios karinės technikos skaičių. Žinant, kiek žmonių turi sudaryti jų įgulą, po atakos galima įvertinti, kiek galėjo žūti. Bet įguloje faktiškai gali būti ir mažiau, ir daugiau asmenų.
Vakaruose manoma, kad Rusijos nuostoliai turėtų būti kuklesni, nei nurodo Ukraina. Liepos pabaigoje ne vienas įvairių šalių žvalgybos ir kariuomenės atstovas viešai paminėjo 15 tūkst. žuvusiųjų.
Tokį skaičių, kalbėdamas Aspeno saugumo forume, pateikė JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Williamas Burnsas. Jo žodžiais, dar apie 45 tūkst. Rusijos karių galėjo būti sužeisti.
Analogiškus skaičius tame pačiame renginyje minėjo ir Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mikkas Marranas. Pasak jo, pajėgų sumažėjimas Rusijai tapo dideliu kasdieniu iššūkiu.
„Mūsų vertinimu, 60 tūkst. rusų vienaip ar kitaip „išėję iš rikiuotės“, – vaizdžiai pakomentavo žvalgybos vadovas.
Su kolegų paskelbtais spėjimais sutiko Jungtinės Karalystės slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore’as. Tiesa, anot jo, tai greičiausiai buvo konservatyvūs vertinimai, o praradimai – didesni, nei tikėjosi V.Putinas ir nei SSRS patyrė per karą Afganistane.
Po kelių savaičių vienas iš aukščiausių Pentagono pareigūnų Colinas Kahlas pateikė dar kitokį skaičių: „Rusijos pusėje per mažiau nei šešis mėnesius greičiausiai būta 70 ar 80 tūkst. nukentėjusiųjų (turėti omeny ir žuvę, ir sužeisti kariai – red. past.).“
Buvo paskelbę dukart didesnį skaičių
Neatitikimą tarp S.Šoigu pateiktos statistikos ir realybės liudija net planuojamų mobilizuoti rezervo karių skaičius. Gynybos ministerija paminėjo 300 tūkst.
Rusijos kariuomenę, vieną didžiausių pasaulyje, sudaro apie 3 mln. karių. Vadinasi, nuspręsta ją vienu ypu padidinti dešimtadaliu, o vieną žuvusįjį pakeisti 50 naujų karių.
Kremlius informacijos apie praradimus Ukrainoje beveik neskelbia. Kovo 2-ąją, praėjus savaitei nuo įsiveržimo, buvo pranešta apie maždaug 500 žuvusiųjų. Kovo 25-ąją pateiktas naujas skaičius – 1 351 karys, nuo tada iki šiol nebuvo jokių oficialių pranešimų.
Keliomis dienomis anksčiau į viešumą buvo prasprūdęs gerokai didesnis skaičius, bet greičiausiai neplanuotai pasirodžiusi informacija netrukus buvo pašalinta. Prokremliško leidinio „Komsomolskaja pravda“ portale tuomet maždaug pusvalandį buvo galima paskaityti, kad, Gynybos ministerijos duomenimis, per „specialiąją operaciją“ žuvo 9 861 rusų karys, dar 16 153 buvo sužeisti.
Tai buvo pranešta propagandiniame straipsnyje, kuriame ministerija gyrėsi, esą rusų kariai sutriuškino Ukrainos „Donbaso“ batalioną. Tekste buvo rašoma: „Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per specialiąją operaciją Ukrainoje žuvo 9 861 ir buvo sužeisti 16 153 žmonės.“
Taip bandyta paneigti Ukrainos kasdien skelbiamą informaciją, pagal kurią Rusijos pajėgos iki to laiko buvo netekusios 96 orlaivių, 118 sraigtasparnių ir 14,7 tūkst. karių.
V.Putinas jau seniai pasiekė, kad visi duomenys apie kariuomenės aukas „taikos metu“ būtų laikomi valstybės paslaptimi. Anot forbes.com, šeimoms, kurios atskleidžia informaciją apie savo artimųjų žūtį Ukrainoje, gresia ne tik baudžiamoji atsakomybė, bet ir išmokų, pensijų anuliavimas.
Antkapiai atskleidžia tiesą
BBC žurnalistai, remdamiesi vien iš viešų šaltinių surinkta informacija, pranešė apie mažiausiai 6 476 patvirtintas žūtis (trečiadienį minimos jau 6 648 žūtys) – puse tūkstančio daugiau nei nurodė S.Šoigu. Rusijos karių, nukentėjusių per karą, sąrašą BBC Rusijos tarnyba sudarė kartu su „Mediazona“ (Rusijoje pripažinta „užsienio agentūrine žiniasklaida“) ir savanorių komanda.
„Remiamės tik patvirtintais pranešimais apie žuvusiuosius, todėl surinkti duomenys neatspindi tikrojo aukų skaičiaus, – išsamiame straipsnyje pažymėjo BBC. – Tačiau remdamiesi tūkstančiais konkrečių aukų istorijų galime suprasti ir analizuoti, kas tiksliai vyksta su Rusijos kariuomene įsiveržimo į kaimyninę šalį metu.“
Rusijos pareigūnai vis rečiau ir rečiau viešai praneša apie karių žūtis Ukrainoje, tad svarbiu informacijos šaltiniu tapo ant sienų pakabintos lentelės mokyklose, antkapiai, paminklai parkuose ir kariniuose daliniuose. Taip pat – stendas su žuvusių kariškių nuotraukomis, eksponuotas per Rusijos ginkluotųjų pajėgų bokso čempionatą Borisoglebske.
Rugsėjo 16 d. duomenimis, iš viso gyvybės neteko 6 476 kariai ir karininkai. Vien rugsėjo 5-12 d. per Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą Charkivo srityje žuvo per 200 karių, įskaitant 57 elitinius specialistus – specialiųjų pajėgų, jūrų pėstininkų, geriausių oro desanto pajėgų, „Rosgvardijos“ dalinių karius ir karininkus.
Per tą savaitę žuvo bent penki pulkininkai leitenantai, įskaitant du, jau išėjusius į atsargą ir kare dalyvavusius savanoriškai (pavyzdžiui, Kirilas Korostelevas). Taip pat – mažiausiai du karo lakūnai („Tai – vienetiniai specialistai ir elitinė bet kurios pasaulio kariuomenės dalis. Vieno snaiperio piloto mokymas gali trukti 15-17 metų ir kainuoti 12-14 mln. dolerių“, – pažymėjo BBC).
Tarp žuvusiųjų atsitraukimo metu buvo mažiausiai dešimt „Rosgvardijos“, kuri paprastai dalyvauja išsklaidant demonstracijas ir sulaikant nedideles ginkluotų žmonių grupes, narių. BBC spėjo, kad jiems galėjo pritrūkti kitokių žinių, kaip dalyvauti karo mūšiuose.
Kiek mirusiųjų nepateko į BBC sąrašą iš oficialių pranešimų, esą galima spręsti iš kapinių informacijos. Kas savaitę įvairiose Rusijos vietose galima rasti naujų kapų, nors apie šias mirtis vietos valdžios institucijos nepraneša.
„Remdamiesi šiais pastebėjimais, galime daryti prielaidą, kad BBC patvirtintų aukų sąraše gali būti bent 40-60 proc. mažiau žuvusiųjų nei iš tikrųjų palaidota Rusijoje“, – apibendrinta straipsnyje.
Iš žuvusiųjų 1 116 (17 proc.) buvo karininkai, įskaitant keturis generolus ir 34 pulkininkus. Dauguma vyresniųjų karininkų, ypač pulkininkų, žuvo per pirmuosius du karo mėnesius, kai Rusijos kariuomenė patyrė didžiausių susisiekimo ir logistikos problemų, nes vienu metu puolė keliais frontais.
Taip pat skaitykite: BBC tyrimas: Ukrainoje žuvo neįprastai daug rusų karininkų ir desantininkų
Žuvo mažiausiai septyni nuteistieji, kovoję Rusijos sukarintuose daliniuose. „Mediazona“ apskaičiavo, kad iki rugpjūčio pabaigos į karą buvo išsiųsta mažiausiai 480 kalinių.
Aukų skaičius padidėtų įtraukus visus dingusius Rusijos ir Donecko bei Luhansko „liaudies milicijos“ karius. Donecko separatistų valdžia iki rugsėjo 16 d. pripažino, kad žuvo 2 987 kariai, Luhansko valdžia nepranešė apie jokias aukas.
BBC rado daugiau kaip 3,6 tūkst. žinučių ir pranešimų šių apsišaukėliškų respublikų rėmėjų grupėse socialinėje medijoje. Jais buvo ieškoma ilgą laiką nesirodančių giminaičių vyrų, kurie priklausė „liaudies milicijai“. Kai kurie iš tų, kurių buvo ieškoma karo pradžioje, jau grįžo namo kaip „krovinys 200“, kitaip tariant, karstuose.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
