Mauritanijoje stambi mergina ir moteris laikoma grožio ir turto simboliu, tuo tarpu į liesas merginas žvelgiama kaip į žemesnio rango. Netgi teigiama, kad jos savo šeimoms užtraukia gėdą. Būtent šis gėdos jausmas ir leido iki šiol gyvuoti leblouh praktikai, t. y. priverstiniam nutukinimui.
25 metų Mariam Mint Ahmed įsitikinusi, kad atėjo laikas leisti leblouh tapti istorija. „Tai mūsų, jaunosios kartos, atsakomybė baigti šią praktiką, kenkiančią mūsų sveikatai ir net keliančią pavojų gyvybei, – CNN sakė M.Mint Ahmed, gyvenanti šalies sostinėje Nuakšote. – Pažįstu daugybę nekaltų mergaičių, kurios storomis paverstos prieš jų pačių valią, kad būtų ištekintos. Vėliau didžioji dalis jų susirgo. Man liūdna nuolat matyti šias merginas, kovojančias su kraujospūdžiu, hipertenzija ir širdies ligomis.“
„Merginos čia, Mauritanijoje, nuo leblouh tradicijos prisikentėjo labai daug. Jos verčiamos valgyti didžiules porcijas maisto ir gerti dubenis ožkų ar karvių pieno“, – apsiašarojusi pasakojo moteris. Ji pati yra ištekėjusi ir augina vieną sūnų. Pasak M.Mint Ahmed, merginos, nebaigiančios suvalgyti ar išgerti jas pastorinti turinčių patiekalų ir gėrimų, gali būti net baudžiamos fiziškai.
Turėjau dvi dukteris ir jas abi tukinau, kol jos buvo 8–10 metų. Jos abi užaugo labai stambios, anksti ištekėjo ir susilaukė vaikų dar neturėdamos nė 17-os.„Mano mama pradėjo mane maitinti per prievartą, kai buvau 13 metų. Tam, kad valgyčiau daugiau aliejuotų kuskuso kruopų ir riebios avienos, ji mane mušdavo. Kiekvieną sykį valgydama manydavau, kad mano skrandis sprogs“, – pasakojo Selekeha Mint Sidi.
Mergina ištekėjo praėjusiais metais ir jau susilaukė dukters, tačiau CNN korespondentui teigė niekada per prievartą neversianti valgyti savo vaiko, „nesvarbu, dėl kokios priežasties“.
Tačiau minėta praktika turi ir rėmėjų, ypač Mauritanijos kaimuose. „Aš asmeniškai tikiu, kad merginų tukinimas yra daugiau nei vien būtinybė. Plonos merginos užtraukia gėdą savo šeimai ir net savo genčiai. Be to, mūsų visuomenėje tokioms merginoms sunku patraukti vyrų dėmesį“, – sakė 55 metų Achetou Mint Taleb.
„Turėjau dvi dukteris ir jas abi tukinau, kol jos buvo 8–10 metų. Jos abi užaugo labai stambios, anksti ištekėjo ir susilaukė vaikų dar neturėdamos nė 17-os. Jos tvarkosi savo šeimose ir kiekvieną savaitgalį atvyksta aplankyti manęs. Dabar labai didžiuojuosi tuo, kaip pasielgiau“, – pridūrė moteris.
Moterys, atsakingos už merginų nutukinimą, dažnai mano, kad vėmimas, lydintis persivalgymą, yra normalus ir natūralus dalykas.
Mint Taleb taip pat yra tarsi kurčia šauksmams, raginantiems uždrausti šią praktiką: „Žinau, kad kai kurie jaunosios kartos atstovai priešinasi leblouh tradicijai, tačiau man tai nerūpi, nes aš esu ištikima šalies kultūros paveldui. Ir tokia, be abejo, esu ne viena.“
Jungtinių Tautų atstovė Mar Jubero Capdefeero, atsakinga už lyčių programas Mauritanijoje, CNN sakė: „Šioje šalyje teigiama, kad jei moteris yra stambi, vadinasi, jos šeima gali ją normaliai išlaikyti ir neskursta. Tai tapo grožio standartu – kuo stambesnė esi, tuo gražesnė.“
Moteris pridūrė: „Tačiau jaunoji karta į šią tradiciją žiūri kiek kitaip. Daugelyje šeimų ji nebepraktikuojama. Anksčiau Mauritanijoje moterys nevaikščiodavo gatvėse. Anksčiau jos likdavo namuose ir ruošdavo arbatą, neidavo dirbti. Dabar jos treniruojasi, vaikščioja.“
M.Jubero Capdefeero įsitikinimu, į šią tradiciją pradėta žiūrėti skeptiškai todėl, kad jaunoji karta atkreipė dėmesį į jos pasekmes. Vyresnės moterys „yra labai storos. Sulaukusios keturiasdešimties ir penkiasdešimties, jos net nebegali pajudėti, serga hipertenzija, diabetu ir t. t.“.
Tačiau „mažoms mergaitėms, kurios yra maitinamos per prievartą, ši praktika tampa dar pavojingesnė. Anksčiau buvo vartojamas kupranugarių pienas, šiandien merginos priverstos valgyti chemikalus, kurie skirti gyvuliams tukinti“, – pabrėžė M.Jubero Capdefeero.
Pasak 2007 metais Socialinės solidarumo asociacijos atliktos analizės, vos 7 proc. miestų merginų buvo per prievartą nutukinamos, tačiau kaimuose šis skaičius siekė 75 proc. Pasak asociacijos, taip yra, nes daugybė moterų vis dar laikosi tradicinio požiūrio, kuris labai įsišaknijęs kaimuose.
Sostinės Nacionalinės ligoninės gydytojas Vadelis Lemine įspėjo: „Kasdien į ligoninę paguldome daugybę priverstinio tukinimo aukų. Didžioji dalis jų atvyksta iš regionų, kuriuose gyvenantys žmonės vis dar praktikuoja leblouh tradiciją. Atrodo, kad į mūsų, gydytojų, patarimą nebuvo įsiklausyta – bent jau mūsų tradicinėje visuomenėje.“
