Žurnalistas Michaelas Weissas akcentuoja, kad pranešimų, kuriuose, be kita ko, skelbiama, kad D.Trumpas Maskvoje galėjo linksmintis su rusėmis prostitutėmis, autorius Ch.Steele'as yra buvęs MI6 operatyvininkas.
Britai, kaip leidžia suprasti XX amžiaus knygos apie Šaltąjį karą ir šnipus, puikiai sugeba diskretiškai išgauti purvinas politikos galingųjų paslaptis – net jei šios niekada neišvysta dienos šviesos.
Pavyzdžiui, Johno Le Carre knygų herojus, kontržvalgybos agentas George'as Smiley kartą pagaliau atrado, kaip prigauti „Karlą“. Kaip? Panaudojant šio sovietų šnipų vadovo triukus prieš jį patį – imant jį šantažuoti kompromituojančia informacija.
„Karla“ turi ne santuokoje gimusią dukterį, kurią jam pagimdė „antisovietinių tendencijų turinti“ meilužė. Dukterį jis laiko paslėpęs sanatorijoje Šveicarijoje – už valstybės pinigus, nes Kremliui šnipų vadovas yra pasakęs, kad ji yra jo kuruojama slaptoji agentė.
Kad tikroji tiesa apie dukterį neišaiškėtų, „Karla“ jau turėjo nužudyti du žmones užsienyje. Bet ją išnarplioja britų kontržvalgyba, tad galiausiai G.Smiley pateikia „Karlai“ pasiūlymą, kurio negalima atsisakyti.
Esą arba visa informacija bus perduota „Centrui“ Maskvoje ir tada „Karla“ neteks ir darbo, ir, turbūt, gyvybės, arba sovietų šnipų vadovas gali atvykti į Vakarus ir pradėti dirbti Jungtinės Karalystės vyriausybei – kitaip tariant, perduoti britams Kremliaus paslaptis.
„Aš jį sunaikinau ginklais, kuriais bjauriuosi, o tie ginklai – jo, – knygoje sako G.Smiley. – Mes peržengėme vienas kito sienas, mes esame niekas šioje niekieno žemėje.“
V.Putinui nebūtų naujiena
Dar anksti net klausti, ar D.Trumpas, kuris trečiadienį per spaudos konferenciją Ch.Steele'o pranešimus pavadino „suklastotomis naujienomis“ ir pridūrė, kad juos surašė „ligoti žmonės“, apskritai gali būti išmestas iš Baltųjų rūmų, ar jam gresia apkalta, net kaltinimai valstybės išdavimu.
Bet jei taip atsitiktų, tai nebūtų tariamos D.Trumpo silpnybės mėgautis „auksiniu lietumi“ kaltė.
Ne, žmogus, kuris yra neprieštaravęs savo dukters kaip „karštuolės“ apibūdinimui ir kuris buvo išrinktas prezidentu nepaisant to, kad buvo pagautas sakantis, jog ima moterims už genitalijų, greičiausiai atsilaikytų prieš visuomenės pykčio audrą.
Ar D.Trumpas ir jo komanda reguliariai maitino Rusijos federalinę saugumo tarnybą informacija apie JAV gyvenančius rusų oligarchus?
Bet rusai iš tiesų galėtų šantažuoti jį dėl tariamo išrinktojo JAV prezidento norą bendradarbiauti su Kremliumi kišant kojas Demokratų partijai ir jos kandidatei Hillary Clinton.
Dar daugiau problemų kiltų, jei paaiškėtų, kad D.Trumpas ar jo komanda reguliariai maitino Rusijos federalinę saugumo tarnybą informacija apie JAV gyvenančius rusų oligarchus.
Abu kaltinimai yra garsiojoje Ch.Steele'o ataskaitoje, o antrasis visiškai tinka asmens, užverbuoto užsienio galios, profiliui, pagal kurį „bendradarbiavimas“ reiškia „kontrolę šantažuojant“.
Mat Vladimiras Putinas, visai kaip J.Le Carre „Karla“, jau seniai nevengia naudotis kompromituojančia informacija, kad išgautų sau naudos – jo karjeroje tokių atvejų ne vienas ir ne du.
Susidorojo su J.Skuratovu
1999 metais V.Putinas ėjo Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovo pareigas ir sužavėjo vadinamąjį prezidento Boriso Jelcino „Šeimos“ klaną mikliai sužlugdydamas tuometį Rusijos generalinį prokurorą, kuris tyrė B.Jelcino dukters Tatjanos Djačenko ir jos vyro Valentino Jumaševo korupcinę veiklą.
Generalinis prokuroras taip pat atidžiai stebėjo milijardieriaus Boriso Berezovskio veiklą – turtuolio, kuris 1996-aisiais padovanojo B.Jelcinui pergalę prezidento rinkimuose.
Tas prokuroras buvo Jurijus Skuratovas – tuo metu pagrindinio B.Jelcino politinio varžovo, Maskvos mero Jurijaus Lužkovo sąjungininkas.
J.Skuratovas iš pradžių, 1999-ųjų vasarį, pats paskelbė, kad atsistatydina dėl prastos sveikatos, nors vėliau kalbėta, kad B.Jelcinas panoro jį išstumti. Tiesa, kitą mėnesį Rusijos Federacijos Taryba atmetė jo atsistatydinimo pareiškimą.
Tačiau tuomet valstybiniame kanale „Rossija“ buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti labai į J.Skuratovą panašus vyras, lovoje besilinksminantis su dviem prostitutėmis. 1999 metų balandį B.Jelcinas laikinai nušalino J.Skuratovą nuo pareigų.
Iki šiol niekas nežino, ar FST galėjo užsakyti ir įrašą, ir net prostitutes, bet J.Skuratovas V.Putiną apkaltino būtent tuo.
Ką turime? Taikinys akivaizdžiai iš pradžių buvo paklusęs ultimatumui ir sutikęs tyliai palikti darbą. Bet tai nesuveikė – tuo metu dar principingi Rusijos senatoriai norėjo, kad J.Skuratovas tęstų savo tyrimus. Tada B.Jelcino ir V.Putino tandemas išsitraukė lazdą.
Būtent V.Putinas vadovavo tyrimui dėl įrašo patikimumo. Iki šiol niekas nežino, ar FST galėjo užsakyti ir įrašą, ir net prostitutes, bet J.Skuratovas V.Putiną apkaltino būtent tuo.
Tačiau V.Putinas kartu su vidaus reikalų ministru Sergejumi Stepašinu per spaudos konferenciją patvirtino, kad įraše tikrai matomas J.Skuratovas ir kad už orgiją sumokėjo Generalinės prokuratūros akiratyje atsidūrę įtariamieji. Galutinai atleistas prokuroras buvo 2000 metų balandį.
Veikia pagal KGB vadovėlius
Rusijos saugumo ekspertas Andrejus Soldatovas taip pat pastebi, kad Ch.Steele'o dosjė teigiama, jog Kremlius esą su D.Trumpu tvarkosi taip, kaip nurodoma KGB, tarnybos, kurioje dirbo ir V.Putinas, vadovėliuose.
Pavyzdžiui, teigiama, kad Rusijos slaptosios tarnybos kone trynė rankomis rinkdamos „purvą“ prieš D.Trumpą per jo keliones į Maskvą.
„Įrodymai abejotini, bet pati idėja tikrai įmanoma – KGB tokias operacijas vadino „razvedka s teritorii“, „informacijos rinkimu iš teritorijos“, kai užsieniečiai stebimi vos atvykę į Sovietų Sąjungą ir Rusiją.
Kiekvienas regioninis KGB skyrius turėjo „pirmąją sekciją“, kuri turėjo tvarkytis su užsieniečiais „teritorijoje“. Tokioje sekcijoje Sankt Peterburge kelerius metus dirbo ir pats V.Putinas“, – priminė A.Soldatovas.
Kremlius, kaip pažymima dosjė, siekė surinkti tiek D.Trumpą kompromituojančios medžiagos, kad jį vėliau būtų galima šantažuoti.
„Rusijoje tokia taktika paplito dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, o vėliau buvo pradėta naudoti ir prieš opozicijos politikus, ir prieš Vakarų diplomatus. Įrašai su kompromituojančia informacija buvo ir yra transliuojami per valstybinę televiziją, įkeliami į Kremlių palaikančių žiniasklaidos priemonių tinklalapius“, – teigė A.Soldatovas.
