Į M.Ziazikovo – buvusio KGB generolo, kuris Ingušiją valdė nuo 2002 metų, – vietą laikinai paskirtas Junus-Bekas Jevkurovas, Pavolgio-Uralo karinės apygardos štabo viršininko pavaduotojas.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos sako, kad islamistų kovotojų ir separatistų sukilėlių smurtas musulmoniškoje Ingušijoje per kelerius pastaruosius metus, po didelių operacijų Čečėnijoje pabaigos, pasiekė precedento neturintį mastą.
M.Ziazikovas sakė, jog atsistatydino „savo noru“ ir kad jo sprendimas yra susijęs su nauju postu. „Dirbsiu Maskvoje“, – sakė jis naujienų agentūrai „Interfax“.
Ingušijos opozicija su pritarimu sutiko naujienas apie M.Ziazikovo išvykimą.
„Ingušijos liaudies priešas atleistas ... Sveikinimai visiems Ingušijos gyventojams ... Jevkurovas, kaip žinoma, yra drąsus ir garbingas vyras“, – rašoma interneto svetainėje www.ingushetiya.ru.
Šios svetainės savininkas Magomedas Jevlojevas rugpjūčio pabaigoje buvo nušautas milicijos automobilyje, po to, kai buvo suimtas vietos oro uoste. Opozicijos aktyvistai abejojo pareigūnų tvirtinimu, kad jo mirtis buvo atsitiktinė, ir reikalauja tyrimo dėl žmogžudystės.
„Kraujo liejimas šiandien liausis, neabejotinai“, – kalbėdama per radiją „Echo Moskvy“ pridūrė ingushetia.org vyriausioji redaktorė Rosa Malsagova.
Opozicionierius Musa Keligovas spėjo, kad M.Ziazikovas galbūt buvo pašalintas todėl, kad jo nenužudytų.
Islamistų kovotojų ir separatistų sukilėlių smurtas musulmoniškoje Ingušijoje per kelerius pastaruosius metus, po didelių operacijų Čečėnijoje pabaigos, pasiekė precedento neturintį mastą.
Magomedas Chazbijevas, kitas Ingušijos opozicijos lyderis, pareiškė esąs pasiryžęs bendradarbiauti su J.-B.Jevkurovu.
„Jevkurovas – tai karo žmogus, padorus ingušas. Manau, jis sugebės susidoroti su situacija. Mes stosime drauge su šiuo žmogumi, jeigu jis to panorės“, – sakė M.Chazbijevas, žinomas kaip mitingų prieš M.Ziazikovą organizatorius.
45 metų J.-B.Jevkurovas išgarsėjo tuo, kad 1999 metais vadovavo Rusijos desantininkų padaliniui, kuris įžengė į Kosovo sostinę Prištiną ir užėmė tarptautinį oro uostą pirmiau nei kitų valstybių taikos palaikymo pajėgos.
Po šios operacijos jis buvo paskirtas Gynybos ministerijos 76-osios oro desantininkų divizijos 217-ojo parašiutininkų ir desantininkų pulko štabo vadovu.
2000 metų balandžio 20 dienos prezidento įsaku „už drąsą ir didvyriškumą įvedant konstitucinę tvarką Šiaurės Kaukazo regione“, jam buvo suteiktas Rusijos didvyrio vardas.
Kremliaus nepasitenkinimas
Laikraštis „Kommersant“ turi duomenų, kad M.Ziazikovui buvo pasiūlyta parašyti atsistatydinimo pareiškimą, o šio sprendimo priežastis buvo tai, kad Kremlius yra itin nepatenkintas jo darbu
Leidinys cituoja Socialinių sistemų instituto direktoriaus pavaduotojo Dmitrijaus Badovskio žodžius, kad „padėtis regione seniai peržengė politinio proceso ribas ir primena vendetą", o Murato Ziazikovo atsistatydinimas „seniai pribrendo“.
„Vremia novostej“ vadina M.Ziazikovo atleidimą „ilgai laukta staigmena“. Leidinys rašo, jog Ingušijos opozicija jau beveik metus siekė, kad pasitrauktų nepopuliarus prezidentas. Pagrindinė pretenzija jam, anot „Vremia novostej“, – net ne skurdas ir nedarbas, pagal kuriuos Ingušija pirmauja tarp Rusijos subjektų, o fundamentalistų pogrindžio plėtimasis.
„Pastaraisiais mėnesiais respublikoje buvo virtinė sprogdinimų, apšaudymų, milicininkų ir pareigūnų nužudymų“, – konstatuoja laikraštis.
Atleidimo būtinybę, matyt, seniai suvokė federalinis centras, kurio įvaizdis blogėjo vietos gyventojų akyse su kiekviena Ziazikovo nesugebėjimo pakeisti situaciją apraiška, – mano leidinys. – Tačiau opozicijai tiesiogiai spaudžiant Maskva vis būgštavo keisti regiono vadovą".
Pasak „Vremia novostej“, M.Ziazikovo nesugebėjimas padaryti poveikį situacijai privedė prie to, kad Ingušijoje imta svarstyti idėja susijungti su Čečėnija (Sovietų Sąjungoje buvo viena Čečėnijos ir Ingušijos autonominė respublika).
„Tada būtų galima užkrauti atsakomybę už tai, kas vyksta, ant plačių Ramzano Kadyrovo pečių, ir būtų galima pamiršti osetinų ir ingušų teritorinį konfliktą dėl Prigorodo rajono“, – aiškina „Vremia novostej“.
Garso išleidimas
„Kommersant“ apžvalgininkas Musa Muradovas mano, kad M.Ziazikovas buvo atleistas iš prezidento posto todėl, kad Ingušijos visuomenėje buvo pasiektas aukščiausias virimo taškas ir kažkaip reikėjo išleisti garą.
„Ne faktas, kad naujas žmogus galės išspręsti visas problemas Ingušijoje. Tačiau ta padėtis, kuri susidarė, kai opozicija išėjo su separatistiniais šūkiais į gatvę, jau buvo nepriimtina“, – sako žurnalistas.
Pastaruoju metu Ingušijos visuomenėje vis dažniau skambėjo nepatenkintųjų M.Ziazikovo valdymo metodais balsai.
Ingušija tapo vienu itin „karštų“ Šiaurės Kaukazo taškų. Beveik kasdien gaunama pranešimų apie pasikėsinimus į valdžios atstovus ir jų apšaudymus.
Ingušijos saugumo tarnybos buvo kaltinamos tuo, kad nuo 2002 metų beveik kasdien grobdavo žmones, kuriems nedelsiant būdavo įvykdomos mirties bausmės. Be to, pastaraisiais metais intensyvėjo išpuoliai, kuriais kaltinami Čečėniją remiantys kovotojai ir kažkoks nelabai aiškus islamistų judėjimas.
Vietos žmogaus teisių gynimo organizacija „Mashr“ į tikėtinai saugumo tarnybų pagrobtų asmenų sąrašą yra įtraukusi 178 žmones.
Vien pernai „Memorial“ – viena pagrindinių Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijų – užregistravo 83 žmogžudystes ir 30 pagrobimų. Keturi pagrobti žmonės taip ir nebuvo surasti.
„Memorial“ išpuolių suintensyvėjimą sieja su KGB pakeitusios Federalinės saugumo tarnybos (FST) grobimais ir skubiais mirties nuosprendžiais.
„Tie, kurie kalba apie konfliktą, yra ligoniai. Vienintelis karas vyksta statybose ir bulvių laukuose“, – neseniai lankydamasis naujoje regiono sostinėje Magase žurnalistams sakė M.Ziazikovas.
45 metų J.-B.Jevkurovas laikomas Rusijos didvyriu. Jis pasižymėjo 1999 metais, kaip žmogus, vadovavęs rusų desantininkų junginiui, kuris nuvyko į Kosovą ir ten, baigiantis konfliktui, užėmė tarptautinį oro uostą.
