„Prezidentas pranešė pasitarimo nariams, kad patvirtino du dokumentus – „Karinę doktriną“ ir „Branduolinio atgrasinimo strategijos iki 2020 metų valstybinės politikos pagrindus“, – sakė N.Timakova.
Pasitarime dalyvavo Rusijos vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas, Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Naryškinas, Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, vicepremjeras Sergejus Sobianinas, gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas, vidaus reikalų ministerijos vadovas Rašidas Nurgalijevas, Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Michailas Fradkovas, Federalinės saugumo tarnybos vadovas Aleksandras Bortnikovas bei abiejų parlamento rūmų pirmininkai – Sergejus Mironovas ir Borisas Gryzlovas.
Anksčiau jo pavaduotojas Jurijus Balujevskis agentūrai „Interfax“ sakė, jog naujojoje doktrinoje išlieka strateginė branduolinė triada, kuri atgrasintų nuo agresijos.
„Numatoma plėtoti branduolinės triados sausumos, jūros ir oro komponentes. Visos jos liks“, – nurodė J. Balujevskis.
„Rusija turi užtikrinti savo nuoseklų demokratinį vystymąsi, turėdama stabilumo garantą – branduolinį ginklą, kaip strateginio atgrasinimo formą“, – pažymėjo jis.
J.Balujevskis, sakė, kad naujos karinės doktrinos projekte numatoma, jog grėsmės atveju Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą.
„Naujojoje Rusijos karinėje doktrinoje sakoma, kad Rusija nesutiks su jokiu ginkluotu konfliktu – nei įprastu, nei branduoliniu. Neleisti kilti bet kokiam kariniam konfliktui – Rusijos karinės politikos pagrindas“, – pabrėžė J.Balujevskis.
Tačiau J.Balujevskis pareiškė, kad nė viena šalis, turinti branduolinį ginklą, neatmeta jo panaudojimo galimybės.
„Rusija pasilieka sau teisę panaudoti branduolinį ginklą tiktai tuo atveju, jeigu kils pavojus valstybės egzistavimui“, – sakė J.Balujevskis.
„JAV, pavyzdžiui, turi žaibiško smūgio koncepciją – prevencinį karinės jėgos panaudojimą, įskaitant ir branduolinį smūgį“, – sakė Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas.
