Pranešama, kad po praėjusią savaitę vieną kompanijos „British Petroleum“ (BP) naftos gavybos platformą nuskandinusio sprogimo kasdien į jūrą patenka iki 5 000 barelių naftos.
Luizianoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, o JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo padėti „visais įmanomais ištekliais“.
JAV karinis laivynas taip pat buvo pasiųstas į nelaimės zoną, kur prisidės prie pastangų užkirsti kelią gresiančiai ekologinei katastrofai. Kariniai laivai padeda tiesti plūduriuojančias juostas, turinčias sustabdyti naftos plitimą.
JAV pakrančių sargyba ketvirtadienio vakarą pranešė, kad Luizianos paplūdimiuose pastebėtos pirmosios išmetamos naftos žymės, o už kelių kilometrų nuo kranto plūduriuoja tirštesnės teršalų sankaupos.
„Tai labai didelis darinys, – naujienų agentūrai AP sakė Davidas Kennedy iš Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOA). – Kad tai kaip nors sustabdytume, ypač jeigu tai tęsis, prireiks tiesiog neįsivaizduojamų pastangų.“
Ketvirtadienį JAV žvejams skubiai išduotas leidimas gaudyti krevetes, kol jų ištekliai nenukentėjo nuo plintančios naftos dėmės.
Vašingtonas paskelbė avariją Meksikos įlankoje „nacionalinio masto incidentu“, o toks žingsnis atveria galimybę naudoti visos šalies rezervinius išteklius.
Luizianos gubernatorius Bobby Jindalas paskelbė valstijoje nepaprastąją padėtį ir paprašė skirti federalinių lėšų, kad 6 000 Nacionalinės gvardijos karių būtų galima pasiųsti padėti valyti teršalų.
B.Obama į nelaimės zoną pasiuntė aukštų šalies administracijos pareigūnų, tarp jų – nacionalinio saugumo sekretorę Janet Napolitano, taip pat nurodė Aplinkos apsaugos agentūrai (EPA) patikrinti, ar visos jūrinės naftos gavybos platformos ir kita įranga atitinka JAV saugumo normas.
„BP atsakinga už visų priemonių ir valymo operacijų sąnaudų padengimą, tačiau mano administracija toliau naudos visus įmanomus išteklius, kad likviduotume šį incidentą“, – sakė prezidentas Baltuosiuose rūmuose.
„Nurodžiau vidaus reikalų ir nacionalinio saugumo sekretoriams, taip pat Lisai Jackson iš Aplinkos apsaugos agentūros, penktadienį apsilankyti (nelaimės) zonoje ir užtikrinti, kad BP bei visa JAV vyriausybė daro viską, kas įmanoma – ne vien reaguodama į šį incidentą, bet ir nustatydama jo priežastis“, – pridūrė B.Obama.
BP žvalgymo ir gamybos vadovas Dougas Suttlesas sakė, kad jo kompanija naudoja per atstumą valdomus nardymo aparatus, mėgindama nustatyti, kiek naftos patenka į jūrą.
Besiveržiančią naftą sustabdyti bus itin sudėtinga, nes povandeninis gręžinys yra maždaug pusantro kilometro gylyje.
Trečiadienį JAV pakrančių tarnyba padegė dalį naftos dėmes, siekdama apsaugoti taršai jautrias pakrančių šlapynių ekosistemas.
Šis vandens paviršiuje plūduriuojančios naftos „kontroliuojamas deginimas“ vyko už maždaug 50 kilometrų į rytus nuo Misisipės deltos.
Inžinieriai kuria kupolo pavidalo įrenginį, kuriuo į paviršių besiveržianti nafta būtų surenkama ir pumpuojama į tanklaivius, tačiau toks įrenginys gali būti pastatytas tik po kelių savaičių.
Baiminamasi, kad gręžinio sandarinimo darbai, naudojant povandeninius robotus, gali trukti kelis mėnesius.
BP taip pat mėgina išgręžti „pagalbinį gręžinį“, kuris perkirstų naftą švirkščiančią angą, tačiau toks metodas iki šiol dar nebuvo išbandytas, o naftos srautas gali būti sustabdytas tik po 2–3 mėnesių.
Pagal JAV įstatymus iš BP bus reikalaujama padengti visas teršalų valymo operacijų išlaidas.