Pastarasis incidentas įvyko už maždaug 320 km nuo britų bendrovės BP pažeisto gręžinio, iš kurio šiemet išsiliejo daugybė naftos. Pakrančių sargyba iš pradžių nurodė, kad nelaimės vietoje jūros paviršiuje nusidriekė apie pusantro kilometro ilgio ir 30 metrų pločio teršalų šleifas. Tačiau po kelių valandų Pakrančių tarnybos komandorė Cheri Ben–Iesau sakė, kad komandos jokios išsiliejusios naftos nerado.
Platformos savininkė Hjustone įsikūrusi bendrovė „Mariner Energy“ kol kas nežino, kodėl kilo gaisras. „Mariner Energy“ atstovas Patrickas Cassidy sakė laikantis šį incidentą gaisru, o ne sprogimu.
„Platforma iki šiol nepažeista, ir panašu, kad apdegė tik nedidelė platformos dalis“, – nurodė jis.
Bendrovės pareigūnai sakė, jog ši platforma aptarnavo septynis veikiančius naftos gavybos gręžinius, kurie buvo uždaryti prieš prasidedant gaisrui.
Luizianos gubernatorius Bobby Jindalas sakė gavęs pranešimą iš „Mariner Energy“, jog platformoje užsiliepsnojo apie 100 barelių lengvųjų naftos frakcijų kondensato.
Pakrančių sargyba praneša, jog apie teršalų dėmę pranešė „Mariner Energy“, tuo tarpu kompanijos pirmajame viešame pranešime sakoma, kad praskridus virš platformos išsiliejusios naftos nepastebėta.
Gaisras platformoje buvo užgesintas vėlyvą popietę.
Ši platforma veikia už maždaug 160 km į pietus nuo Cinoberio įlankos Luizianoje, kur jūros gylis siekia apie 100 metrų. Platforma veikia palyginti seklioje vietoje, palyginti su avariją patyrusia BP naftos gavybos platforma „Deepwater Horizon“, veikusia regione, kur jūros gylis – apie 1,5 kilometro.
Balandį per sprogimą pastarojoje platformoje žuvo 11 darbininkų, o iš pažeisto gręžinio tris mėnesius veržėsi nafta ir dujos.
Naftos išsiliejimą mažesniame gylyje būtų daug lengviau likviduoti negu didelėje gelmėje, kuri kur daugiausiai tenka pasikliauti per atstumą valdomais nardymo aparatais.
Balandį per sprogimą pastarojoje platformoje žuvo 11 darbininkų, o iš pažeisto gręžinio tris mėnesius veržėsi nafta ir dujos.
Atnaujintoje JAV Nacionalinio saugumo departamento informacijoje, su kuria susipažino naujienų agentūra „The Associated Press“, sakoma, kad ši platforma kasdien išpumpuodavo 1 400 barelių (222,6 tūkst. litrų) naftos ir 25,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Platformos rezervuaruose galima sukaupti iki 15,9 tūkst. litrų naftos.
Visi 13 platformos darbininkų buvo ištraukti iš vandens. Jie rasti plūduriuojantys kartu jūroje, palaikomi gelbėjimosi liemenių.
Aplinkosaugos organizacijos ir kai kurie JAV įstatymų leidėjai pareiškė, kad šis incidentas dar kartą pademonstravo naftos gavybos jūriniame šelfe keliamą grėsmę ir paragino B.Obamos administraciją išplėsti šiuo metu galiojantį laikiną gręžimo dideliame gylyje draudimą, kad jis taip pat apimtų seklesnius vandenis.
Kaip nurodo Amerikos naftos institutas (API), Meksikos įlankoje šiuo metu veikia apie 3 400 naftos gavybos platformų. Jos išpumpuoja apie trečdalį visos Jungtinėse Valstijose išgaunamos naftos ir yra itin svarbios šiai ūkio šakai.
Stacionarios naftos pumpavimo platformos labai skiriasi nuo plaukiojančių, tokių kaip „Deepwater Horizon“. Jos paprastai pastatomos jau išgręžus ir sutvarkius gręžinius.
„Gavybos platforma daug stabilesnė, – sakė API ekspertas Andy Radfordas. – Gręžimo platformoje iš tiesų gręžiamas šulinys – gręžiamos (uolienos), į angą pumpuojamas dumblas. Gręžimo platformoje veikla daug intensyvesnė.“
Ekspertas pridūrė, kad naftos pumpavimo platformos paprastai įrengiamos virš stabilių gręžinių, kuriuose naftos slėgis daugmaž pastovus. Daugumoje tokių platformų Meksikos įlankoje netgi nedirba žmonės.
Daugelis platformų, ypač sekliuose vandenyse, įrengtos ant jūros dugne įtvirtintų atramų. Nuo jų tarsi milžiniško aštuonkojo čiuptuvai dugne driekiasi naftos vamzdynai, todėl tokios platformos gali vienu metu pumpuoti naftą iš kelių gręžinių.
