Tačiau žmogaus teisių aktyvistai niršta, kad bronzinis paminklas Heydarui Aliyevui, buvusiam kagėbistui, atsirado mieste, kuriame taip pat stūkso visame pasaulyje gerbiamų veikėjų, tokių kaip Mahatma Gandhi, Winstonas Churchillis ir Martinas Lutheris Kingas, statulos.
Naujame memoriale H.Aliyevas pavaizduotas sėdintis sudėjęs koją ant kojos ir žvelgiantis į kairę, o lentelėje ant paminklo sakoma, kad jis buvo „didis politikas ir valstybės veikėjas“, tapęs „begalinio pasišventimo tėvynei ir ištikimybės visuotiniams pasaulinės taikos idealams neblėstančiu pavyzdžiu“.
H.Aliyevo šalininkai laiko jį Azerbaidžano nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos tėvu, tačiau kritikai vadina autoritariniu lyderiu, triuškinusiu bet kokį nepaklusnumą, kalinusį oponentus ir varžiusį žiniasklaidos laisvę per savo vadovavimą 1993-2003 metais. Šį prezidentą pakeitė jo sūnus Ilhamas.
„Pastatyti mūsų pagrindiniame prospekte diktatoriaus, pažeidinėjusio žmogaus teises, statula mums yra įžeidimas“, – pareiškė Meksikos žmogaus teisių aktyvistas Jesus Roblesas Maloofas.
J.R.Maloofas tapo vienu iš daugelio socialinio tinklo vartotojų, paraginusių Meksikos merą Marcelo Ebrardą iškeldinti šią statulą iš Čapultepeko parko, esančio prie judraus Reformų prospekto, ir pakeisti jį paminklu, pagerbiančiu Azerbaidžano žmones.
„Twitter“ vartotoja Isabel Aguilar parašė: „Jeigu jie pastatė Aliyevo statulą Reformų (prospekte), siūlau pastatyti (velionio Šiaurės Korėjos lyderio) Kim Jong Ilo arba (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino statulą, sutinkat?“
Azerbaidžano vyriausybė skyrė apie 5 mln. JAV dolerių pertvarkyti Čapultepeko parko kampeliui, kuris buvo pavadintas Meksikos ir Azerbaidžano draugystės parku, taip pat atnaujinti kitam parkui miesto centre.
Azerbaidžano ambasadorius Meksikoje teisino sprendimą pastatyti šį paminklą.
Praeitą savaitgalį parke ant suoliukų priešais H.Aliyevo statulą sėdėję meksikiečiai sakė beveik nieko nežinantys apie Azerbaidžano istoriją ir velionį prezidentą.
„Jis yra tautos tėvas, Azerbaidžano ir mūsų nepriklausomybės simbolis, – sakė ambasadorius Ilgaras Mukhtarovas. – Jis nebuvo diktatorius.“
Pasak diplomato, abiejų šalių draugystė užsimezgė 1982 metais, kai H.Aliyevas, tuomet būdamas aukštas Sovietų Sąjungos pareigūnas, apsilankė Meksikoje su savo šalies delegacija. Meksika tapo viena iš pirmųjų šalių, pripažinusių Azerbaidžano nepriklausomybę.
I.Mukhtarovas dėl blogos nuomonės apie buvusio prezidento statulą kaltino „armėnų diasporą“ ir „žmones, mėginančius pakenkti Azerbaidžano ryšiams su Meksika“.
Praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Azerbaidžanas kovėsi su Armėnijos palaikomais separatistais Kalnų Karabacho regione.
Kilus kritikos bangai dėl šio paminklo, kairiųjų pažiūrų Meksiko meras paskyrė ekspertų komisiją, kuri išnagrinės skundus ir pateiks rekomendacijas.
Komisija taip pat svarstys skundus dėl memorialinės lentos kitame parke, kuriame minimas „genocidas“ – azerbaidžaniečių žudynės Chodžalo kaime per konfliktą su Armėnija Kalnų Karabache.
„Geriau tai atiduoti į tarptautinių ryšių ekspertų rankas“, – sakė sostinės plėtros sekretorius Felipe Lealas.
M.Ebrardas dalyvavo „draugystės“ parko atidarymo ceremonijoje rugpjūtį, tačiau greitai žiniasklaidoje pasipylė neigiami straipsniai apie statulą, stovinčią prospekte, kuriame taip pat yra auksinė Nepriklausomybės angelo statula ir paminklai nacionaliniams didvyriams.
Praeitą savaitgalį parke ant suoliukų priešais H.Aliyevo statulą sėdėję meksikiečiai sakė beveik nieko nežinantys apie Azerbaidžano istoriją ir velionį prezidentą.
„(Statula) gerai prižiūrima; (ji atrodo) labai taiki. Man ji patinka, tačiau, tiesą pasakius, mano šis žmogus nežinomas“, – sakė 45 metų kurjeris Armando Monroy, kuris sėdėjo ant vieno iš geležinių suoliukų ir klausėsi muzikos.
„Keista“, kad ši statula atsirado Meksike, pridūrė vyras.
„Jis nėra toks žinomas kaip Gandhi“, – pažymėjo parko lankytojas.
