Melagienai panaudojo net Latvijos prezidento žodžius: kaltina rusų diskriminavimu

Rusijos žiniasklaidoje, o vėliau ir socialiniuose tinkluose pasirodė žinutės, esą Latvijos prezidentas Egilis Levitas paragino diskriminuoti rusus ES lygmeniu.

„Diskriminacija“ buvo pavadinti svarstymai, neva Latvijos vadovas ketina imtis iniciatyvos, kad rusams nebebūtų išduodamos vizos visoje Europoje.

Taip pat propagandininkams užkliuvo Latvijos vadovo pareiškimas, kad ateityje Rusijos pilietybę priėmusiems piliečiams bus panaikinti leidimai laikinai gyventi ir dirbti – jie turės palikti šalį.

Etniniai rusai nelygu Rusijos piliečiai

Rusijoje Latvijos rusakalbius raginta „ginti“ jau ne kartą.

Šioje šalyje – vienas didžiausių procentų rusakalbių gyventojų visoje ES.

2016 metų duomenimis, Latvijoje gyveno apie 500 tūkst. etninių rusų, kai bendras šalies gyventojų skaičius tais metais siekė 1,9 mln.

Latvija 2021 metų pradžioje turėjo 1,893 mln. gyventojų, 86,7 proc. gyventojų buvo Latvijos piliečiai, 10,1 proc. turėjo „nepiliečių“ statusą, o 2,1 proc. buvo Rusijos, 1,1 proc. – kitų valstybių piliečiai.

Nepiliečiai (latv. nepilsoņi) – asmenys, kurie nėra Latvijos ar kitos šalies piliečiai, bet kurie pagal Latvijos įstatymą „Dėl buvusios SSRS piliečių, neturinčių Latvijos ar kitos pilietybės“ statuso, turi teisę į Latvijos vyriausybės išduotą nepiliečio pasą, taip pat kitas konkrečias teises.

Maždaug du trečdaliai iš jų yra etniniai rusai, kiti – etniniai baltarusiai, etniniai ukrainiečiai, etniniai lenkai ir etniniai lietuviai.

123RF.com nuotr./Sovietinis paminklas Rygos Pergalės parke

Klaidinantis teiginys

E.Levito pozicija dėl vizų išdavimo Rusijos Federacijos piliečiams rusų propagandos skleidėjų buvo klaidingai interpretuota kaip raginimas „diskriminuoti“ Latvijoje gyvenančius etninius rusus.

Tačiau prezidentas kalbėjo apie du skirtingus dalykus – leidimų laikinai gyventi panaikinimą tiems, kurie priims Rusijos pilietybę (nepriklausomai nuo etninės kilmės), ir turistinių vizų išdavimo draudimą Rusijos Federacijos turistams (o ne Latvijoje gyvenantiems etniniams rusams).

Rusijoje atsiradus idėjoms, kad Baltijos šalių piliečiams galėtų būti lengvatine tvarka suteikiama Rusijos pilietybė, E.Levitas pareiškė, kad nuo šiol Latvijos gyventojams, panorusiems tapti Rusijos piliečiais, nebus pratęsiamas leidimas gyventi ir dirbti šalyje ir jie privalės išvykti.

Tai yra, buvo kalbama apie ribojimus, pagrįstus pilietybe, o ne etnine priklausomybe.

E.Levitas taip pat paragino kitas Europos šalis apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, nes nors Latvijoje šis ribojimas jau įvestas, turistų iš Ukrainą užpuolusios šalies Latvijoje nemažėja, mat šie atvyksta Šengeno erdvės vizas gavę kitose šalyse.

„Rusų turistai į Latviją atvyksta ne tik su Latvijos, bet ir su kitų Šengeno šalių, pavyzdžiui, Suomijos ar Italijos, turistinėmis vizomis.

Todėl manau, kad Latvija kartu su Suomija, Estija, Čekija ir kitomis mąstančiomis šalimis turėtų iškelti reikalavimą ateityje nebeišduoti turistinių vizų Rusijos piliečiams visoje Europoje.

Tai būtų papildoma sankcija Rusijai“, – šalies prezidentą citavo portalas delfi.lv.

Diskriminacijos nėra

1965 metais gruodžio 21 dieną Jungtinių Tautų priimtos „Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo“ 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta:

„Ši Konvencija netaikoma, kai tokius skirtumus, išimtis, apribojimus ar pranašumus valstybės, šios Konvencijos dalyvės, daro ar teikia savo piliečiams ir nepiliečiams“.

O 3 dalyje akcentuojama: „Nė viena šios Konvencijos nuostata negali turėti kokios nors įtakos valstybių dalyvių teisiniams aktams dėl tautybės, pilietybės ar natūralizacijos, jeigu jais nesiekiama diskriminuoti kokios nors konkrečios tautybės“.

Latvijos prezidento raginimai apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams nėra nukreipti prieš konkrečios tautybės gyventojus, nes Rusijos pilietybę gali turėti ne tik rusai.

Taip pat sankcijos prieš Ukrainą užpuolusią šalį ir karą palaikančius asmenis negali būti laikomos diskriminacija.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusų turistai

Pykčio banga dėl vizų

Rugpjūčio pradžioje Latvijos ambasada Rusijoje pranešė, kad vizų išdavimas rusams sustabdytas neribotam laikui.

Netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Latvija nutraukė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, bet taikė išimtis atvejams, susijusiems su konkrečiais humaniškais sumetimais.

Tai gerokai įsiutino rusų propagandininkus, kurie ėmė tvirtinti, esą vizų gavimas – „prigimtinė teisė“.

Dar labiau aistras pakurstė mėnesio viduryje paskelbtas Estijos sprendimas uždrausti į šalį atvykti Rusijos Federacijos piliečiams, kurie turi Estijoje išduotas galiojančias Šengeno vizas.

Apie paskelbė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Jis akcentavo, kad po savaitės įsigaliosiantis sprendimas nepalies Rusijos Federacijos piliečių, kurių tėvynė yra Estija arba kurie čia nuolatos gyvena.

Anksčiau Talinas paskelbė nebeišduosiantis leidimų gyventi šalyje Rusijos piliečiams, studijų vizų, vizas kitose šalyse gavę rusai Estijoje negali įsidarbinti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Urmas Reinsalu

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, visos trys Baltijos šalys sugriežtino procedūras ir apribojo vizų išdavimą Rusijos piliečiams, tačiau pabrėžė, kad reikia bendro ES sprendimo, nes viena valstybė negali atmesti kitos šalies išduotos vizos.

Dėl šios priežasties, Kremliui palankioje žiniasklaidoje, o vėliau ir socialiniuose tinkluose imta aktyviai platinti žinutę apie tai, kad Baltijos šalyse engiami ir „skriaudžiami“ rusai.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.