Kh.Asifas taip sureagavo į pramanytą straipsnį, kuris buvo paskelbtas svetainėje „AWDNews“ su tokia antrašte: „Izraelio gynybos ministras: jeigu Pakistanas siųs savo karius į Siriją bet kokia dingstimi, mes sugriausime šią šalį branduoliniu smūgiu“.
„Izraelio gynybos ministras grasina atsakyti branduoliniu ginklu į galimą Pakistano vaidmenį Sirijoje kovojant su „Daesh“ (džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“). Izraelis užmiršta, kad Pakistanas taip yra branduolinė valstybė“, – penktadienį parašė Pakistano ministras.
Izraelio gynybos ministerija sureagavo į šį pranešimą ir šeštadienį pabandė sušvelninti susidariusią padėtį.
„@KhawajaMAsif pareiškimo, priskirto gynybos ministrui Moshe Yaalonui, niekada nebuvo, – parašė ministerija. – KhawajaMAsif pranešimai, apie kuriuos užsimena Pakistano gynybos ministerija, yra visiškai klaidingi“.
Izraelis iki šiol nei patvirtino, nei paneigė turintis branduolinį ginklą, tačiau daugelis jį priskiria prie branduolinių valstybių.
Pakistanas atliko savo pirmąjį branduolinį bandymą 1998 metais. Manoma, kad šalis turi apie 120 branduolinių užtaisų ir kad jų skaičius tebedidinamas.
Ši daugiausia musulmonų gyvenama šalis nepalaiko diplomatinių santykių su Izraeliu.
Kh.Asifas neišvengė pašaipų dėl šios savo aplaidžios klaidos.
„Mūsų branduolinė programa yra per daug rimtas reikalas, kad būtų patikėtas priklausomybę nuo tviterio turintiems politikams“, – pareiškė vienas garsus televizijos žurnalistas Nusratas Javeedas.
Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo melagingų straipsnių, kurie būna išplatinami vartotojų kaip virusas.
Toks melagingas informacijos skleidimas vos nepareikalavo gyvybių anksčiau šį mėnesį Vašingtone: šautuvu ginkluotas vyras įsiveržė į vieną piceriją ir pareiškė norįs patikrinti pranešimą, kuriame tvirtinama, jog šis restoranas yra susijęs su vaikų pedofilijos tinklu, o su šiuo neva siejama ir Hillary Clinton bei jos aplinkos pareigūnai.
Praėjusią savaitę „Google“ pranešė atnaujinanti savo algoritmą, siekiant išvalyti „nepatikimą“ informaciją po to, kai britų žiniasklaida parodė, kaip, lankytojams įvedus klausimą „Ar buvo Holokaustas?“, pirmoji pasiūloje atsiranda Holokaustą neigianti svetainė.
