Metų pabaigoje Rusijoje tradiciškai surengtas metinis prezidento Vladimiro Putino kreipimasis į tautą.
Vadinamosios „tiesioginės linijos“ metu jis atsakinėjo į žmonių užduotus klausimus ir aptarė visas įmanomas temas – nuo karo Ukrainoje iki pornografijos.
Didieji ekonomikos „laimėjimai“
Apibūdindamas ekonominę padėtį Rusijos Federacijoje, V.Putinas kalbėjo:
„Tarptautinės finansų ir ekonomikos institucijos Rusiją pagal ekonomikos apimtį ir perkamosios galios paritetą laiko pirmoje vietoje Europoje ir ketvirtoje vietoje pasaulyje.
Mus lenkia Kinija, Jungtinės Valstijos ir Indija. Pernai aplenkėme Vokietiją, o šiemet aplenkėme Japoniją. Tačiau tai nėra rodiklis, dėl kurio turėtume užmigti ir nusiraminti. Žinoma, kad ne.“
Jis kalbėjo apie bendrojo vidaus produkto (BVP) apskaičiavimą pagal perkamosios galios paritetą (PGP).
Iš tiesų V.Putinas iš esmės sakė tiesą: Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Rusijos Federacijos PGP yra 3,55 ir ji lenkia Vokietiją, kurios PGP yra 3,09.
Šis ekonominis rodiklis jau seniai yra vienas mėgstamiausių Rusijos valdžios institucijų, kuriuo ji nuolat remiasi kaip savo ekonominių laimėjimų įrodymu.
Dar 2018 m. V.Putinas teigė, kad Rusija yra arti to, kad taptų viena iš penkių pirmaujančių pasaulio ekonomikų.
Šis pareiškimas sukėlė suprantamą sumišimą, o po kurio laiko jis patikslino, kad kalbėjo apie patekimą į penketuką pagal perkamosios galios paritetą.
Tačiau vargu ar tai galima vertinti kaip reikšmingą pasiekimą.
Koks tai rodiklis?
Perkamosios galios paritetas (angl. Purchasing power parity) yra metodas, kuriuo naudojantis apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas ir, pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis.
Perkamosios galios paritetai rodo, kiek konkrečios šalies valiutos vienetų reikia, kad būtų galima įsigyti tą patį prekių ir paslaugų rinkinį, kurį galima įsigyti už kitos šalies bazinės valiutos vienetą arba už šalių grupės bendros išvestinės valiutos vienetą.
Naudojantis perkamosios galios pariteto metodu, skaičiuojamas Big Mac (populiaraus mėsainio pavadinimas) indeksas.
Lyginamos mėsainio kainos skirtingose šalyse. Daroma prielaida, kad homogeninių prekių kainos skirtingose šalyse turi būti vienodos. Lietuvoje mėsainis kainuoja 2 eurus, o JAV 3 dolerius, taigi, pagal BigMac perkamosios galios pariteto indeksą apskaičiuotas euro ir dolerio kursas būtų 2 eurai už 3 dolerius, arba 1,5 dolerio už 1 eurą.
Tačiau supriešinant šį apskaičiuotą valiutos kursą su rinkos kursu, būtina įvertinti visas perkamosios galios pariteto taikymo išlygas ir ribotumus; jis neįvertina paklausos ir pasiūlos ypatumų ir skirtumų šalyse, neapima transportavimo išlaidų, kurios taip pat veikia kainą, ir netinka nekilnojamajam turtui.
Netinka kaip pagrindinis rodiklis
Be abejo, šis kriterijus gali būti naudojamas ekonomikos būklei įvertinti.
Tačiau vargu ar patartina jį pasirinkti kaip pagrindinį ar, juo labiau, vienintelį.
Šis rodiklis tiksliausias ir todėl veiksmingiausias, kai lyginamos panašios ekonominės sistemos.
Priešingu atveju, jo tikslumas mažėja, o išvados, padarytos remiantis vien tik PGP, bus paradoksalios ir net absurdiškos.
Jei vertintume ekonomiką tik pagal šį rodiklį, susidarytų gerokai iškreiptas vaizdas, mat pagal jį Kinija yra pasaulio lyderė, neabejotinai aplenkusi JAV (19,05 prieš 14,99), o Egiptas (1,15) lenkia Šveicariją (0,44) ir Norvegiją (0,3), galiausiai Suomija (0,19) atsilieka nuo Etiopijos (0,22).
Jei Etiopijos vyriausybė vadovautųsi tokia pačia logika kaip V.Putinas, tai taip pat galėtų paskelbti, kad šalies ekonominė padėtis tokia gera, kad ji beveik pasiekė Norvegijos lygį ir paliko suomius už nugaros.
Kai ką nutylėjo
Kalbos metu V.Putinas apdairiai nutylėjo kitą ekonomikos rodiklį – Bendrąjį vidaus produktą (BVP). Jis gerokai tiksliau atspindi skirtingą šalių ekonomikos padėtį.
Bendrasis vidaus produktas – galutinis visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų gamybinės veiklos rezultatas, išreikštas pinigais. Jis žymi, už kokią vertę per tam tikrą laikotarpį šalyje buvo sukurta prekių ir paslaugų ir yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos išsivystymo lygį rodančių rodiklių.
Pagal tokį rodiklį, kaip, pavyzdžiui, BVP vienam gyventojui, JAV vis dar užima pirmąją vietą pasaulyje (86,6 tūkst. JAV dolerių). O Rusija (47,3 tūkst.) atsilieka ne tik nuo Didžiosios Britanijos (62,57 tūkst.) ar Vokietijos (70,93 tūkst.), bet ir nuo Estijos (48,01 tūkst.) bei Lietuvos (53,52 tūkst.).
Užsipuolė V.Zelenskį
Be labai savotiškų ekonominių skaičiavimų, V.Putinas pasisakė apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumą ir dėl to kylančius sunkumus organizuojant derybas:
„Dar kartą pakartosiu, Ukrainos Konstitucijoje nėra nurodyta galimybė pratęsti prezidento įgaliojimus net karo padėties sąlygomis.
Yra tik vienas valdžios organas, atstovaujamasis valdžios organas – Aukščiausioji Rada, – kurios įgaliojimai gali būti išplėsti be rinkimų karo padėties sąlygomis.
Kokia yra Ukrainos problema? Ukrainos valstybės struktūra yra tokia, kad visą eilę valdžios organų formuoja prezidentas.
Tai ir sričių, regionų vadovai, ir visų teisėsaugos institucijų vadovybė, ir taip toliau. Bet jeigu pirmasis asmuo yra neteisėtas, tai ir visa kita, kalbant apie vykdomąją valdžią ir teisėsaugos institucijas, taip pat netenka teisėtumo.
Mes galime pasirašyti taikos sutartį tik su teisėtais valdžios atstovais, tokiais yra Aukščiausioji Rada ir jos pirmininkas, tačiau jis yra visiškai pavaldus režimo vadovui“, – kalbėjo V.Putinas.
Prezidentas yra teisėtas, kol bus išrinktas naujas
Nei Ukrainos Konstitucija, nei jokie kiti teisės aktai nenumato automatinio prezidento atleidimo po penkerių metų.
Šalies Konstitucijos 108 straipsnyje įtvirtinta nuostata: „Ukrainos prezidentas eina savo pareigas tol, kol pareigas pradeda eiti naujai išrinktas Ukrainos prezidentas“.
Be to, šalies Konstitucijoje numatyti keturi prezidento atleidimo iš pareigų pagrindai. Tai atsistatydinimas (žinoma, savo noru), negalėjimas eiti pareigų dėl sveikatos būklės, atleidimas iš pareigų dėl apkaltos ar mirtis.
Nėra nuostatos, pagal kurią įgaliojimai prarandami vien dėl to, kad nuo inauguracijos praėjo penkeri metai.
Rengti prezidento rinkimus karo metu neteisėta
Ukrainos Konstitucinės normos patikslintos 2015 m. priimtame įstatyme „Dėl karo padėties teisinio režimo“, kurio 19 straipsnyje teigiama:
„Karo padėties sąlygomis draudžiama: keisti Ukrainos Konstituciją;
keisti Krymo Autonominės Respublikos Konstituciją;
rengti Ukrainos prezidento rinkimus, taip pat rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą, Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiąją Radą ir vietos savivaldos organus; rengti visos Ukrainos ir vietos referendumus; rengti streikus, masinius mitingus ir akcijas“.
Aukščiausioji Rada turi ratifikuoti bet kokį susitarimą
Pats V.Putinas pripažįsta Ukrainos Aukščiausiąją Radą besąlygiškai teisėta valstybinės valdžios institucija.
Tačiau pagal Ukrainos Konstituciją (85 straipsnio 32 dalis) būtent Aukščiausioji Rada ratifikuoja tarptautinius susitarimus, išleisdama specialų įstatymą.
Todėl bet kokią Rusijos ir Ukrainos sutartį iš Ukrainos pusės bet kuriuo atveju turi ratifikuoti institucija, kurios legitimumu ir autoritetu neabejoja net V.Putinas.
O tai jo teiginius apie V.Zelenskio legitimumą daro beprasmiškais.
15min verdiktas: manipuliacija. Ukrainos Konstitucija ir pasaulio ekonomikos rodikliai interpretuojami šališkai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
