Savo leidžiamo interneto žurnalo „Entangled Magazine“ svetainėje A.Patchas prisistato esantis autoriumi, mokslininku, pedagogu ir radijo laidų vedėju.
Plačios specializacijos veikėjas
Mokslinių pasiekimų ar baigtų studijų autorius savo biografijoje nenurodo, tačiau tai jam netrukdo kurti pseudomokslines sąmokslo teorijas.
Viena garsiausių ir sukėlusių nemažai panikos tarp patiklių interneto vartotojų – A.Patcho žurnale publikuota melagiena apie tai, kad Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) (angl. Large Hadron Collider) neva „atvers vartus į pragarą“ ir sunaikins planetą.
Tokia sąmokslo teorija iš tiesų egzistavo dar iki paleidžiant LHC 2008 metais ar iki jam pradėjus veikti pilnu pajėgumu 2014 m., tačiau A.Patcho leidžiamo žurnalo numeris apie „vartus į pragarą“ pasirodė tik 2017 metais.
Tačiau ir tuo metu, ir vėliau mokslininkai ramino, kad tokios galimybės nėra.
Nuolat kombinuodamas pseudomokslines žinias ir religines teorijas, A.Patchas taip pat yra tvirtinęs, kad kvantinio lusto sandara identiška mistinės Dievo šventyklos architektūros planui.
-
Dirbtinis intelektas informaciniame kare: mirtinas priešas ar sidabrinė kulka?
-
Sąmokslo teoretikas už su žudynėmis mokykloje susijusį melą sumokės beveik 1 mlrd. dolerių
-
Nauja sąmokslo teorija: „Pfizer“ atstovė pripažino, kad vakcinos nestabdo ligos plitimo
-
Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis toliau didėja
-
D.Razmuvienė: dėl melagienų ir baimių sumenko vaikų vakcinavimas
-
Nuo pavyzdžio pasauliui iki chaoso: kaip Kinija pralaimėjo karą su COVID-19
Kaip atrodo DNR?
Deoksiribonukleorūgštis (DNR) – nukleorūgštis, esanti kiekvienoje eukariotinėje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje.
Jos azotinių bazių sekoje yra tripletiniu kodu užkoduota genetinė informacija, kuri perduodama dalijimosi metu naujoms ląstelėms, o per lytines ląsteles – individo palikuonims.
1953 metais J.D.Watsonas ir F.H.C.Crickas paskelbė hipotezę apie DNR antrinę struktūrą (Nobelio premija 1962 su M.Wilkinsu).
Pagal jų hipotezę, DNR susideda iš dviejų komplementariųjų (papildančiųjų), bet neidentiškų priešingos krypties polinukleotidinių grandinių, apvijusių viena kitą ir sudarančių dvigrandę spiralę (pav.).
Šis modelis paaiškina, kaip ląstelei dalijantis nukleotidų seka yra tiksliai perduodama dukterinėms DNR (replikacija).
Triguba spiralė jau egzistuoja, tačiau ne dėl skiepų
Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų centro (GMC) virusų tyrinėtojas Gytis Dudas, komentuodamas 15min teigė, kad melagienoje minima „trečioji DNR grandis“ negali atsirasti dėl skiepų.
„DNR yra sudaryta iš dviejų „gijų“ – viena kitai atitinkančių ilgų molekulių, kurios koduoja instrukcijas baltymams.
DNR ši informacija užkoduota kaip keturių molekulių sekos – timidino (T), adenino (A), citozino (C) arba guanino (G).
Abi gijos susijungia per šias molekules, tačiau tiktai poromis A-T arba C-G. Taip pat abi gijos apsiveja viena aplink kitą, taip gauname daug kam gerai pažįstamą DNR dvigubą spiralę.
Šios poros taip pat leidžia atskyrus vieną giją nuo kitos DNR kopijuoti – jei vienoje gijoje buvo A, vadinasi, kitoje gijoje jos atitikmuo buvo T ir t. t.
Susidaryti trigubai DNR spiralei, kuri yra itin retas reiškinys, reikalingos specifinės ir itin trumpos DNR sekos, kurių skiepuose nėra.
iRNR skiepuose (gamintojai Pfizer ir Moderna) yra naudojama RNR, kuri organizme greitai suyra ir į DNR nepatenka, kadangi tam reikėtų pirmiau ją paversti DNR.
Galų gale bet kokios pašalinės genetinės medžiagos (pvz., ŽIV) įterpimas į mūsų genomą (t. y. DNR), jei vyksta išvis, įvyksta pavienėse ląstelėse, o ne viso organizmo lygiu, kadangi nėra kažkur saugomos tiktai vienos DNR / genomo kopijos – kiekviena ląstelė turi savo genomą / DNR“, – teigė mokslininkas.
Jis pridūrė, kad genų terapijos taikymo metu, kai norima modifikuoti paciento DNR, tas daroma audiniuose, kuriuos norima paveikti būtent dėl to, kad terapinė DNR turi patekti į norimas ląsteles.
Senos dainos apie DNR
Socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše A.Patchas postrigauja apie „žvėries ženklą“, kurį žmonės esą priims į save, o šis pakeis jų DNR struktūrą, pridės „trečią DNR grandį“ ir pavers juos vergais.
Nors kalba užuolankomis, šis sąmokslo teorijų kūrėjas ne vieną kartą yra tvirtinęs, kad skiepai nuo COVID-19 neva gali pakeisti žmogaus genetinį kodą.
Aiškinimai, esą vakcinos nuo COVID-19 pakeis žmonių DNR ir pavers juos genetiškai modifikuotais organizmais, yra šiuo metu viena populiariausių sąmokslo teorijų.
Tai nėra tiesa. Nė viena iš šiuo metu naudojamų ar bandymų stadiją pasiekusių vakcinų, sukurtų pagal iRNR technologiją, negali pakeisti DNR.
Iš tiesų iRNR paremtos vakcinos nuo COVID-19 neturi sąlyčio su DNR.
Paprastai kalbant, tai yra instrukcija ląstelei, kaip gaminti baltymą ar jo dalį.
Ląstelių branduoliuose pagal DNR esančią informaciją nuolat gaminama iRNR.
Ji keliauja į ląstelės citoplazmą, kurioje pagal užkoduotą informaciją sintetinamas atitinkamas organizmui reikalingas baltymas.
Šios vakcinos veikia panašiai – įterpia iRNR į ląstelės citoplazmą.
SARS-CoV-2 spyglio baltymą koduojančią iRNR „praryja“ imuninės ląstelės, kurios galiausiai stimuliuoja B limfocitus pradėti gaminti antikūnus.
Kitaip tariant, iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką.
Vos patekusi į ląstelę, ji suyra, net nepasiekusi ląstelės branduolio, kur yra DNR.
Užklausų sulaukia ir fizikai
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto dekano prof. dr. Juozo Šulskaus teigimu, pastaruoju metu pasirodė daugybė mokslui prieštaraujančių knygų apie smegenų „valdymą“, todėl fizikos mokslininkai sulaukia nemažai žmonių užklausų apie tai.
J.Šulskus aiškino, kad žmogaus valdymas negalimas nei „mikročipais“, nei skystaisiais kristalais.
„Pareiškimai apie žmogaus smegenų valdymą yra visiški kliedesiai. Dabar mokslininkai atlieka eksperimentus su pelių valdymu. Joms į tam tikras smegenų vietas galima įsodinti labai plonus laidukus, kuriais impulsas nukreipiamas į tas vietas.
Jei žmogui kas nors norėtų įsodinti panašius laidukus, tai nebūtų įmanoma, nes žmogaus smegenyse tų neuronų yra per 100 mln. – daugiau nei plaukų ant galvos. Tai tiek laidukų reikėtų sukišti į smegenis. Kalbos apie žmogaus valdymą – beprasmės“, – konstatavo profesorius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
