Mėnuo po bandymo surengti perversmą: kokie dabar Turkijos ir ES santykiai?

Po liepos 15-osios įvykių Turkijoje, kai buvo pabandyta įvykdyti perversmą, praėjo mėnuo, ir gyvenimas Stambule dabar balansuoja tarp įprasto ir negrįžtamai pasikeitusio. „EUobserver“ primena, kad pasikeitė ir Turkijos bei Europos Sąjungos (ES) santykiai – kaip?
Gyvenimas Stambule po neįvykusio perversmo Turkijoje
Gyvenimas Stambule po neįvykusio perversmo Turkijoje / „Scanpix“/AP nuotr.

Šis Turkijos didmiestis dabar paraudonavęs – ant pastatų, pro automobilių langus, žmonių rankose kasdien plevėsuoja šalies vėliavos.

Europą ir Aziją jungiantis Bosforo tiltas jau pervadintas Liepos 15-osios kankinių tiltu – taip pagerbiami žmonės, žuvę per susirėmimus bandymo įvykdyti perversmą naktį.

Atmosfera pasikeitusi – miesto centre per didžiulius garsiakalbius leidžiama tranki muzika, kuri girdima ir už kelių kilometrų. Leidžiamos vos dvi dainos – aštuntojo dešimtmečio turkiškos popmuzikos hitas „Turkiyem“ ir „Dombra“ – odė šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Stambule po neįvykusio perversmo Turkijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Stambule po neįvykusio perversmo Turkijoje

Valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ skelbia, kad tris savaites vykusiuose „mitinguose už demokratiją“ dalyvavo net 25 mln. žmonių.

Skamba kaip prastas romanas

Bet nors į tuos mitingus plūdę turkai tikino ginantys demokratiją, ES šalių lyderiai vienas po kito skelbė pavojų dėl Turkijos valdžios vykdomų autoritarinių valymų.

Pensilvanijoje įsikūręs Gülenas net paragino surengti tarptautinį tyrimą, kuris išsklaidytų debesis virš jo galvos.

Turkijoje daug kas džiaugėsi sąmokslininkų medžiokle, bet Vakarai stebėjosi, kodėl gaudomi teisėjai, žurnalistai ir akademikai.

Per mėnesį Turkijoje sulaikyta daugiau nei 23 tūkst. žmonių, dar apie 82 tūkst. žmonių buvo laikinai ar visam laikui atleisti iš darbo. Visi jie kaltinami sąsajomis su JAV gyvenančiu dvasininku Fehtullah Gülenu.

„Visa tai išties skamba kaip prastas romanas“, – pripažino net pačios Turkijos ambasadorius ES Selimas Yenelis, tiesa, jau paliekantis pareigas.

Pats F.Gülenas pasmerkė nesėkmingą perversmą ir tikina esantis nekaltas. Praėjusią savaitę Pensilvanijoje įsikūręs dvasininkas net paragino surengti tarptautinį tyrimą, kuris išsklaidytų debesis virš jo galvos.

Kalba apie pasikeitusią Turkiją

Demokratinis pasaulis, regis, – su F.Gülenu. Tačiau liūto dalis turkų po mėnesio areštų ir įvairiausių prisipažinimų mano, kad jis tikrai kaltas.

Prezidento R.T.Erdogano reitingai ūgtelėjo net 20 procentinių punktų ir pasiekė beveik 70 proc. Kad perversmą organizavo būtent F.Gülenas, skelbia ir keturios didžiosios parlamentinės partijos.

Tarp jų ir pagrindinės R.T.Erdogano priešininkės – sekuliarioji Respublikonų liaudies partija (CHP), prokurdiška Liaudies demokratų partija (HDP).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas mitingo Stambule metu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas mitingo Stambule metu

Trys partijos – CHP, HDP ir Nacionalistų judėjimo partija – rugpjūčio 7-ąją, sekmadienį, įėjo į istoriją, kai jų atstovai kartu pasirodė demonstracijoje už „demokratiją ir kankinius“.

„Mūsų istorijoje tai buvo pirmas kartas, kai visi stovėjo kartu ir šalia, – džiaugėsi S.Yenelis. – Su perversmu viskas pasikeitė. Tai – nauja Turkija.“

Tiesa, šios naujosios Turkijos ir ES santykiai jau įtempti.

Pyksta ant austrų ir švedų

Europos žiniasklaidoje iki šiol verda žodžių mūšiai dėl to, kaip reikėtų vertinti Turkijoje vykdomus valymus. Ypatingą nerimą sukėlė kai kurių pareigūnų Ankaroje pasvarstymai, esą šalyje reikia grąžinti mirties bausmę.

Kitas įtampos šaltinis – vizų režimo liberalizavimo planas, pagal kurį Turkijos piliečiai gautų teisę laisvai keliauti į ES šalis.

Ankara kol kas neįvykdė visų Briuselio reikalavimų, pavyzdžiui, įstatymuose nesusiaurino terorizmo apibrėžimo, todėl susitarimas dėl vizų gali žlugti. O kartu su juo – ir sandoris dėl migrantų, kuris buvo pasiektas šių metų kovą.

Galiausiai visai neseniai Austrijos ir Švedijos pareigūnai apkaltino Turkiją siekiu įstatymiškai leisti seksą su vaikais.

Turkijos konstitucinis teismas praėjusį mėnesį iš Baudžiamojo kodekso išbraukė straipsnį, pagal kurį bet kokie lytiniai santykiai su vaikais laikomi nusikaltimu.

Turkijos konstitucinis teismas praėjusį mėnesį iš Baudžiamojo kodekso išbraukė straipsnį, pagal kurį bet kokie lytiniai santykiai su vaikais laikomi nusikaltimu.

Teismas paaiškino, kad kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai, nes lytinė prievarta prieš vaiką esą nėra verta tokios pat bausmės kaip seksas su 15 metų vaiku gavus jo sutikimą.

Mevlutas Cavusolgu, Turkijos užsienio reikalų ministras, pirmadienį žodžių kišenėje ilgai neieškojo ir pareiškė, kad austrų bei švedų elgesys atspindi „rasizmą, islamofobiją ir antiturkišką elgesį Europoje“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mevlutas Cavusoglu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mevlutas Cavusoglu

Turkijos diplomatijos vadovas ir anksčiau buvo pavadinęs Austriją „radikalaus rasizmo sostine“, kai šios šalies užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas pareiškė, kad reikia stabdyti derybas dėl Turkijos įstojimo į ES.

Atostogos – šventas reikalas

Politikai Turkijoje jau purkštauja, abejodami ES nuoširdumu dėl bevizio režimo įvedimo. Tai turėjo būti padaryta jau birželį, bet planai buvo atidėti iki spalio.

Vis dėlto Europos Komisija ir pati susiskaldžiusi šiuo klausimu. ES skaitmeninės rinkos komisaras Güntheris Ötingeris jau pareiškė, kad dėl valymų Turkija tikrai negali tikėtis bevizio režimo, tačiau ES atstovas Margaritis Schinas netrukus patikino, jog darbai bus tęsiami po vasaros pertraukos.

S.Yenelis dar tiki, kad ES ir Turkijos santykius galima išgelbėti, nors jie ir smarkiai pašlijo.

Savo ruožtu S.Yenelis dar tiki, kad ES ir Turkijos santykius galima išgelbėti, nors jie ir smarkiai pašlijo.

„Mes suprantame, kad atostogos – šventas reikalas, – teigė šalies ambasadorius ES. – Bet tikimės, kad ES lyderiai atvyks į Turkiją rugsėjį ir tada patys įvertins situaciją.“

Kad ES atstovai dar nerado laiko apsilankyti Turkijoje, pareigūnus Ankaroje siutina. Grupė turkų parlamentarų net buvo nuvykusi į Briuselį užmegzti kontaktus, tačiau neoficialią ES sostinę rado ištuštėjusią.

Prasta R.T.Erdogano reputacija

Europos užsienio ryšių tarybos ekspertė Asli Aydintasbas į ateitį žvelgia ne taip optimistiškai kaip S.Yenelis. Ji tvirtina, kad Turkija po bandymo surengti perversmą išgyvena didžiulį sukrėtimą.

„Gülenistai buvo užėmę valstybės branduolį. Mums reikia iš trupinių iš naujo suręsti šalies institucijas“, – teigė A.Aydintasbas.

Tiesa, analitikė sutinka, kad egzistuoja rizika, jog į teisėsaugos, medžiojančios F.Güleno šalininkus, nagus paklius ir nekalti žmonės: „Nerimas dėl to, kad valymai per platūs, yra pagrįstas. Daroma daug klaidų.“

„Tačiau taip pat manau, kad pareigūnai tiesiog neturi kitos išeities. Juk grėsmė irgi labai reali. ES teoriškai galėtų pastūmėti Turkiją demokratijos link, bet Europa anksčiau aktyviai rėmė gülesnistus. Turkijoje visi tai puikiai žino“, – dėstė A.Aydintasbas.

Be to, jos teigimu, Bendrijoje požiūris į situaciją Turkijoje papuoštas nusistatymu prieš R.T.Erdoganą: „Būkime atviri: Erdogano reputacija Vakaruose buvo tragiška dar prieš perversmą. Tai irgi nepadeda.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų