Galimybę apsilankyti arabiškoje mergaičių mokykloje Palestinoje 15min žurnalistei sudarė Europos Sąjungos biuras Jeruzalėje, atrinkęs kelių senojo žemyno šalių žurnalistus viešnagei šioje konfliktų purtomoje šalyje.
Priešpriešos atspindys
Prieš leidžiantis į kelionę po palestinietišką mokyklą, svarbu paminėti, jog miestas, kuriame ji veikia, Hebronas, yra bene didžiausias priešpriešos tarp Izraelio ir Palestinos atspindys.
Miesto centras – tuščias, užkaltomis langinėmis ir užvertomis parduotuvėmis, o prieš porą dešimtmečių čia klegėjo turgūs, virė gyvenimas.
Dabar Hebrono centras labiau primena Izraelio kariuomenės bazę. Į kai kurias gatves įleidžiami tik žydai, palestiniečiams įžengti nevalia. Neapykanta tarp palestiniečių ir žydų Hebrone itin didelė. Šis miestas svarbus abiem tautoms. Žydams – nes čia palaidotas Abraomas ir Sara.
850 centre gyvenančių žydų čia saugo 650 karių, o per šventes – net 900.
Tas pats Abraomas, žinomas kaip Korane minimas Ibrahimas, buvo ne tik žydų, bet ir arabų protėvis.
Jau dvidešimt metų miestas padalintas į dvi dalis – žydų ir palestiniečių teritorijas, centrinėmis gatvėmis keliauti gali tik žydai. 850 centre gyvenančių žydų čia saugo 650 karių, o per šventes – net 900.
Izraelis karių buvimą Hebrone, kaip ir kitur Vakarų krante, motyvuoja siekiu apsaugoti žydus. Žurnalistų delegacijai viešint Hebrone ir kartu su žydų tautybės gidu keliaujant tuštutėlėmis centrinėmis gatvėmis, iš paskos lydėjo ir grupė karių, šie stovėjo vos per žingsnį ir sukūrė itin nejaukų įspūdį. Tokį pat nejaukumą ir savotišką baimės jausmą kasdien išgyvena ir palestiniečiai, susidurdami su Izraelio kariais. Juos kasdien tenka matyti ir į mokyklą keliaujantiems vaikams.
Kupina klegesio mergaičių mokykla
Vos įėjus į mergaičių mokyklos kiemą, čia pasitiko mažosios pradinių klasių auklėtinės, kurioms lauke vyko sporto užsiėmimai. Mergaitės negalėjo atitraukti akių nuo svečių, vis mojavo ir dalinosi šypsenomis.
Nuskambėjus skambučiui į uždarą kiemą pasklido įvairiausio amžiaus mokinės, klegėdamos jos skubėjo į čia pat mokyklos teritorijoje veikiantį kioskelį įsigyti užkandžių, kitos lūkuriavo ir šnabždėjosi. Pašnekintos jaunosios palestinietės netrukus gausiai apstojo rateliu ir angliškai vis klausė vienintelio klausimo: „Kuo tu vardu?“.
Paklaustos, ar myli savo mokyklą, mergaitės atsakė šypsenomis, o geriau kalbančios angliškai tikino, jog čia smagu, tiesa, tikino, jog per daug namų darbų. Šioje norvegų iš dalies išlaikomoje mokykloje mergaitės mokomos įvairių dalykų, tarp jų ir Palestinos istorijos, matematikos, joms dėstomos paskaitos apie žmogaus teises. Mokykla jas aprūpina knygomis, o reikiamas priemones mergaitės atsineša iš namų.
Į mokyklą jos atkeliauja apie 8 valandą ryto ir čia būna iki popietės, maždaug 13–14 valandos, o vėliau keliauja į norvegų globojamą centrą, kuriame gali dalyvauti popamokinėje veikloje – žaidžia futbolą, tenisą, siuva, mokosi kitų amatų.
812 moksleivių, kurių amžius nuo darželinukių iki 16 metų, ugdo 29 mokytojos. Jų kvalifikacija taip pat rūpinasi Europos Sąjungos šalys.
Žinių šioms mokytojoms reikia kur kas gilesnių, mat bet pagrindinių profesinių įgūdžių, jos turi būti pasirengusios neįprastiems psichologiniams išbandymams.
Gąsdina ginkluoti kariai
Kaip 15min sakė šios mokyklos direktorė Somaya Al-Mauhdi Zaitari, mergaitės į mokyklą atvyksta iš trijų skirtingų vietovių – viena grupė nemato kasdien patikrinimo postuose budinčių Izraelio karių, kita grupė gyvena visai šalia ribos ties Izraelio ir Palestinos siena, kur nuolat budi kariai, o trečioji mergaičių grupė kasdien turi kirsti patikrinimo postus.
„Būna, kad bijo ateiti į mokyklą. Jei eidamos susiduria su kariais, patiria šoką, yra streso būsenos, tad pasitaiko, jog paskui keletą dienų išvis neateina, lieka namuose. Tokių šiemet turėjome šešias. Jas atlydi tėvai, sėdame, kalbamės, kas nutiko.
Pasitaiko, jog kariai jas kalbina, tačiau sunku susikalbėti. Tai didžiulis stresas ir atėjus į mokyklą susikaupti neįmanoma, dirbti, tarsi nieko nebūtų nutikę. Būna, jog apylinkėse pasitaiko susirėmimų, į mokyklą jie neina, tačiau atskrieja ašarinės dujos į mokyklą. Sunku nupasakoti, ką patiria mūsų vaikai“, – pasakojo direktorė.
Anot vadovės, būta atvejų, kai pakeliui į mokyklą buvo nušautas moksleivės brolis, kitos – tėtis. To, ką išvydusios šios mergaitės, ir jų emocinės būklės neįmanoma apibūdinti, sako vadovė.
Dėl šių priežasčių padedamos norvegų specialistų mokytojos yra įgijusios specialių psichologinių žinių, tad aktyviai dirba su moksleivėmis, kurias kamuoja košmarai, koncentracijos problemos. Kai kurias mergaites į mokyklą lydi savanoriai, padedantys kirsti patikrinimo postus.
Skaičiuojama, jog Palestinoje yra 44 mokyklos, veikiančios visai greta Izraelio sienos. Ši Palestinos teritorija laikoma C zona ir yra kontroliuojama Izraelio. Kaip teigė gerai informuota Europos Sąjungos delegacijos atstovė Palestinoje, šios mokyklos dėl savo buvimo vietos, kur kontrolę vykdo Izraelis, gali būti bet kada nugriautos.
Gausios klasės
Vienoje klasėje mokosi net iki 40 mergaičių. Viešint šioje mokykloje, anglų kalbos pamokoje, mergaitės drąsiai dainavo, o paragintos mokytojos sudalyvavo žaidime.
„Nagi, koks skaičius?, – klausė mokytoja. – Štai ir žodis – iššūkis. Kas gi yra iššūkis?“. Šį žodį ištraukusiai mergaitei teko sudainuoti. Netrukus žaidime panoro dalyvauti ir pora žurnalistų. Kroatui teko sušokti, o štai italas įsuko mergaites į geografinių žinių sūkurį, klausdamas, ar šios žino, kur yra Milanas, iš kur jis ir atvyko, ar žino, kas yra Italijos sostinė. 13–14 metų mergaitėms šie klausimai, gal dėl to, jog skambėjo anglų kalba, nebuvo paprasti.
Gausias mokinių klases mokančios pedagogės Palestinoje uždirba apie 800 dolerių per mėnesį. Nors mokesčių sumoka tiek pat kaip Izraelyje, mokytojos tik svajoja apie atlygius, kurie ten siekia apie 1 800 dolerių.
Veikia universitetai
Palestinoje veikia per dešimt universitetų – nuo Betliejaus biblinio koledžo iki politechnikos universiteto ar slaugytojų kolegijų. Mokslas, priklausomai nuo studijų krypties, kainuoja apie 3 000 dolerių per metus.
Gana daug palestiniečių dirba Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Saudo Arabijoje, tad šios šeimos turi galimybę siųsti vaikus mokytis į užsienį. Viešint Palestinoje teko sutikti jaunuolių, kurie pasakojo mokslus baigę JAV, Kanadoje ar kurioje nors Europoje šalyje.
