Ankstyvą birželio 24 d. rytą „Wagner“ samdiniai apsuko savo šarvuotąją techniką, sunkvežimius, autobusus ir net tankus ir iš okupuotos Ukrainos teritorijos patraukė į Rusiją. Greitai jie iš esmės perėmė Rostovo prie Dono kontrolę ir judėjo toliau link Maskvos. Tačiau tą patį vakarą maištas baigėsi. Netrukus po to J.Prigožino imperija nustojo egzistuoti, o jis pats tą pačią vasarą žuvo paslaptingoje lėktuvo katastrofoje Tverės srityje.
Politologas Vytis Jurkonis sako, kad J.Prigožino maištas atskleidė, jog Rusijos elite ir visuomenėje yra įtampų, nepaisant Kremliaus pastangų vaizduoti stabilumą.
„Rusijos vertikalėje yra stiprių įtampų, nepaisant to, kaip mums bando rodyti sociologai ar kažkas aiškinti, kad Rusijoje visi sutinka su karu, jo eiga. J.Prigožino veikimas ir maištas atskleidė, kad įtampų yra tiek, kad vidaus pasipriešinimas susiorganizuotų netgi kariuomenėse gretose“, – 15min sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institucijos partnerystės docentas.
Jis priminė, kad prasidėjus maištui Kremliuje ir kitose institucijose, taip pat demokratų gretose buvo jaučiamas pasimetimas.
„Daugiau detalių, kaip viskas vyko, atsiskleis vėliau. Bet dabar galime tvirtai pasakyti, kad įtampų yra institucijose, kariuomenėje, regionuose, visuomenėje. Tai toli gražu ne pabaiga, o gal net greičiau įžanga to, ko matysime daugiau ir dažniau“, – kalbėjo V.Jurkonis.
BBC Rusijos tarnyba pasakoja, kas nutiko prieš metus ir koks likimas laukė pagrindinių maišto istorijos dalyvių.
