Pernai liepos 3-iąją armija, vadovaujama A.F.al Sisi, nušalino islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Mursi, kai milijonai žmonių išėjo į gatves reikalauti jo atsistatydinimo.
A.F.al Sisi laimėjo šių metų gegužę surengtus prezidento rinkimus, o tai padaryti jam neabejotinai padėjo stipraus lyderio, galinčio atkurti stabilumą šalyje, kurią politiniai neramumai krečia nuo tada, kai 2011-aisiais per sukilimą buvo nušalintas autokratas Hosni Mubarakas, įvaizdis.
Tačiau praėjus metams po visuomenę suskaldžiusio M.Mursi nušalinimo šis įvykis tebekursto neramumus ir kelia grėsmę A.F.al Sisi, kuris prezidento rinkimuose sutriuškino kairiųjų kandidatą, surinkęs 97 proc. balsų, valdžiai
Tačiau praėjus metams po visuomenę suskaldžiusio M.Mursi nušalinimo šis įvykis tebekursto neramumus ir kelia grėsmę A.F.al Sisi, kuris prezidento rinkimuose sutriuškino kairiųjų kandidatą, surinkęs 97 proc. balsų, valdžiai.
Pirmadienį du policininkai žuvo mėgindami neutralizuoti bombas prie prezidentūros, o A.F.al Sisi pažadėjo, kad kaltininkai sulauks „atpildo“.
Tai įvyko kelios dienos po to, kai teismas pratęsė areštą 24-iems pasaulietinės opozicijos aktyvistams, kurie buvo sulaikyti dėl to, kad dalyvavo policijos nesankcionuotuose protestuose.
Kai kurie šių aktyvistų rėmė A.F.al Sisi, kai jis nušalino M.Mursi, tačiau buvusiam armijos vadui užsimojus pažaboti islamistus, vėliau jo taikiklyje atsidūrė ir kiti disidentai.
M.Mursi nušalinimu prasidėjo kruviniausias laikotarpis Egipto naujausių laikų istorijoje – per susidorojimą su jo šalininkais žuvo daugiau nei 1 400 žmonių, tūkstančiai atsidūrė už grotų, tarp jų įtakingiausi Musulmonų brolijos lyderiai, o apie 200 buvo nuteisti myriop.
Nuo M.Mursi nušalinimo per kovotojų atakas žuvo maždaug 500 policininkų ir karių, teigia vyriausybė.
„Tai išties tamsus laikotarpis... Piliečiai žudo piliečius, broliai žudo brolius, išdraskomos šeimos. Tai ne pilietinis karas, tai – pilietinis konfliktas, – sakė JAV Brookingso instituto Dohos centro ekspertas Shadi Hamidas. – Egiptas labai smarkiai susiskaldęs“.
Nepažabojama Musulmonų brolija
Musulmonų brolija šiuo metu susiduria su rimčiausiu iššūkiu nuo jos įkūrimo 1928 metais, tačiau šiam už įstatymo ribų paskelbtam judėjimui, kuris laimėjo visus rinkimus laikotarpiu nuo H.Mubarako nušalinimo iki M.Mursi išrinkimo, dar tikrai negresia išnykimas, sako ekspertai.
Gruodį Musulmonų brolija buvo apkaltinta dėl kruvino sprogdinimo į šiaurę nuo Kairo ir įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą
„Žinoma, Egiptas atvertė naują puslapį, tačiau būtų nerealu manyti, kad valdžia eliminavo 86-erius metus gyvuojančią organizaciją, kuri yra didžiausia politinė partija šalyje“, – sakė Yezidas Sayighas iš Carnegie Artimųjų Rytų centro.
Gruodį Musulmonų brolija buvo apkaltinta dėl kruvino sprogdinimo į šiaurę nuo Kairo ir įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą. Judėjimas neigia prisidėjęs prie šio išpuolio.
A.F.al Sisi nerodant jokių ketinimų siekti susitaikymo, Musulmonų brolija turi paskatą „kišti pagalius į ratus“, sako Sh. Hamidas.
Brolija teigia, kad ji seniai atsisakė smurto, tačiau esama ženklų, kad kai kurie šio judėjimo nariai ėmė rengti atakas prieš policininkus.
Sh.Hamidas, parašęs knygą apie islamistų judėjimus „Temptations of Power“, sakė, kad tarp Musulmonų brolijos rėmėjų „vis atviriau kalbama apie tai, jog reikalingi tam tikri nedidelio masto veiksmai prieš saugumo pajėgas, kurie traktuojami kaip gynybinis smurtas“.
Kaire įsikūrusi džihadistų grupuotė „Ajnad Misr“, kurią valdžia teigia sutriuškinusi, paskelbė padėjusi bombas, kurioms sprogus pirmadienį žuvo du policijos pareigūnai.
„Prieš Dievą ir (žuvusiųjų) artimuosius prisiekiu, kad jie (sprogdintojai) sulauks teisingo ir greito valstybės atpildo“, – pareiškė A.F.al-Sisi praėjus kelioms valandoms po sprogimų prie prezidentūros.
„Atviras susidorojimas“
Aktyvistai kaltina naująją valdžią, kad ji siekia panaikinti tai, kas buvo iškovota per 2011 metų sukilimą, kai milijonai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš autoritarinį H.Mubarako valdymą ir reikalauti „duonos, laisvės ir socialinio teisingumo“.
Aktyvistai kaltina naująją valdžią, kad ji siekia panaikinti tai, kas buvo iškovota per 2011 metų sukilimą
„Šiandieninis valdymas yra blogesnis už H.Mubarako ir M.Mursi kartu paėmus“, – sakė advokatas Amras Imamas, atstovavęs sukilimo prieš H.Mubaraką aktyvistams, kuriems teko stoti prieš teismą dėl protestų įstatymo pažeidimo.
„Mubarako režimo simbolių nebėra, pareigūnai, kurie žudė protestuotojus, yra laisvėje, tuo tarpu revoliucionieriai, dalyvavę sausio 25-osios revoliucijoje, yra už grotų“, – pridūrė jis.
Politiniai neramumai Egipte, prasidėję po H.Mubarako nušalinimo, dar padidėjo lapkritį, kai naujoji valdžia priėmė įstatymą, draudžiantį bet kokias nesankcionuotas demonstracijas.
Sukilime prieš H.Mubaraką dalyvavę aktyvistai buvo pasiųsti už grotų dėl to, kad pažeidė šį įstatymą, kuris, pasak A.F.al Sisi šalininko, liberalios partijos „Laisvieji egiptiečiai“ atstovo spaudai Chehabo Waguiho, buvo priimtas siekiant „užtikrinti stabilumą, o ne atkurti despotišką režimą“.
A.F.al Sisi yra sakęs, kad jo prioritetas yra stabilumo Egipte atkūrimas ir ekonomikos būklės gerinimas, o ne demokratinės reformos.
„Šiandien prisidengiant kova su terorizmu ir Egipto identiteto gynimu vykdomas atviras susidorojimas“, – sakė advokatas A.Imamas.
„Taip, valdant H.Mubarakui klestėjo korupcija... tačiau bent jau nebuvo to, kad žmonės žudomi tiesiog gatvėje ir visi mano, kad tai yra normalu“, – sakė jis.
