Anglijos Solsberio mieste prieš Skripalius panaudojus cheminį ginklą, Londono atsakas Maskvai buvo griežtas – nepageidaujamais asmenimis paskelbė ir į atgal Rusiją išsiuntė 23 diplomatus.
Su Jungtine Karalyste solidarizavosi dar 26 Vakarų valstybės, įskaitant Lietuvą: lagaminus teko krautis trims ambasadoje Vilniuje dirbantiems rusams.
Iš viso 27 šalys išsiuntė 123 rusų diplomatus. Maskva atsakė tuo pačiu.
Londonas taip pat sustabdė visus planuotus aukšto lygio dvišalius susitikimus, o ministrai ir karališkosios šeimos nariai atsisakė dalyvauti praeitą vasarą Rusijoje vykusiame Pasaulio futbolo čempionate.
2018-ųjų rudenį JAV skyrė naujas sankcijas Rusijai: ir dėl kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus, ir dėl atakos Solsberyje.
Šį sausį ES už cheminio ginklo panaudojimą skyrė sankcijas devyniems rusų pareigūnams, įskaitant už apnuodijimą atsakingos Karinės žvalgybos tarnybos (GRU) vadovą Igorį Kostiukovą bei jo pavaduotoją Vladimirą Aleksejevą.
Vasario viduryje, praėjus beveik metams po Europą sukrėtusio išpuolio, Solsberio įvykdytas dar vienas ciniškas aktas: ant katedros buvo iškelta Rusijos vėliava.
Santykių krizė pagilėjo
Rusijos ekspertas Markas Galeotti portale „The Moscow Times“ rašo, kad „atsako į Skripalių (apnuodijimą) daugiatautiškumas siunčia savo žinutę“.
„Šalys, neturinčios daug priežasčių įsiteikti Britanijai, pasinaudojo (išpuoliu) kaip galimybe išreikšti savo nepasitenkinimą Rusijos kišimusi, trolinimu, šnipinėjimu, ir, taip, kai kada – žudymu“, – rašo M.Galeotti.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius tikino, kad, išskyrus koordinuotą šnipų išsiuntimą, Skripalių apnuodijimas esminio poveikio Europos Sąjungos santykiams su agresore Rusija nepadarė.
„Jie išliko tokie, kokie buvo – tie santykiai jau pakankamai seniai nėra labai glaudūs ar draugiški“, – sakė analitikas. Jis pridūrė, kad Skripalių apnuodijimą galima laikyti ataka ne tik prieš Jungtinę Karalystę, bet ir Europą, kadangi JK yra NATO bei Europos Sąjungos narė.
Ar ES sankcijos – pakankamas atsakas į Bendrijos teritorijoje panaudotą cheminį ginklą? M.Laurinavičius mano, kad atsakas galėjo būti ir „supratimas, kad Rusija nėra nei partnerė, nei draugė, o šalis, kuri atakuoja Europą visomis prasmėmis“.
„Apie informacinius, hibridinius karus šnekame kasdien, o ši ataka parodė, kad Europa gali būti puolama ir cheminiu ginklu.
M.Laurinavičius: „Tai, kad Vokietija tiesia „Nord Stream 2“, Peskovo dukra gali atlikti praktiką Europos Parlamente, o Jakuninas kviečiamas į ES pinigais finansuojamus renginius, rodo, jog supratimo, kad Rusija yra mus atakuojantis priešas, deja, nedaugėja.“
Tai, kad Vokietija tiesia „Nord Stream 2“, Peskovo dukra gali atlikti praktiką Europos Parlamente, o (Vladimiras) Jakuninas kviečiamas į ES pinigais finansuojamus renginius, rodo, jog supratimo, kad Rusija yra mus atakuojantis priešas, deja, nedaugėja“, – 15min teigė VPAI vyriausiasis analitikas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja, politologė Dovilė Jakniūnaitė tikino, kad skandalas dėl Skripalių apnuodijimo labiausiai paveikė Londono ir Maskvos santykius.
„Privertė Jungtinę Karalystę suformuoti poziciją Rusijos atžvilgiu. O tai nebūtinai galėjo būti savaime suprantama ar taip kategoriška“, – teigė politologė.
Pasak D.Jakniūnaitės, cheminio ginklo panaudojimas Solsberyje „tik pagilino tą krizę, kuri buvo prasidėjusi 2014-aisiais“. Tų metų pradžioje Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, nuo 2014-ųjų pavasario Kijevo pajėgos Rytų Ukrainoje kovoja su Maskvos remiamais separatistais. Konflikto metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
„Tai – itin svarbus epizodas, kuris tarsi dar labiau legitimizavo ES veiksmus Rusijos atžvilgiu: sankcijas, kritišką poziciją į informacinę politiką ir panašiai“, – 15min sakė VU TSPMI dėstytoja.
D.Jakniūnaitė: „Tai, ką Europos Sąjunga padarė per penkerius metus, yra labai daug. Žinoma, galima sakyti, kad atsakas nėra pakankamai griežtas, tačiau reikia suvokti, kad kalbame apie grupę valstybių, kurios visgi sugebėjo susitarti dėl sankcijų. Ir tai yra labai svarbu.“
Ar pelnyta kritika, kad Bendrijos atsakas į agresyvius Rusijos veiksmus nėra pakankamai griežtas? D.Jakniūnaitė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus, nuo krizės Ukrainoje pradžios, „Europos Sąjunga padarė labai daug“.
„Žinoma, galima sakyti, kad atsakas nėra pakankamai griežtas, tačiau reikia suvokti, kad kalbame apie grupę valstybių, kurios visgi sugebėjo susitarti dėl sankcijų. Ir tai yra labai svarbu.
Kritikuojant ES reikia pagalvoti, kokia galėjo būti alternatyva (sankcijoms). Iš esmės ji yra kariniai veiksmai: neįsivaizduojame, kad ES, dėl savo prigimties, galėtų jų imtis. Ir kol kas nevertėtų to įsivaizduoti“, – tikino D.Jakniūnaitė.
Nesėkminga operacija? Nebūtinai
Britų pareigūnams išplatinus Skripalių apnuodijimu įtariamų rusų nuotraukas, jie iškart atsidūrė Kremliaus ruporo RT eteryje. Tuomet dar Ruslano Boširovo ir Aleksandro Petrovo vardais žinomi vyrai tikino į mažai žinomą Solsberio miestą atvykę turistiniais tikslais – esą norėjo pamatyti katedrą.
Vis dėlto, žurnalistai greitai išsiaiškino, kad įtariamieji – Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skripalių nuodytojus išaiškinęs S.Kanevas: „Rusų silovikai pasiryžę parsiduoti, o žurnalistai tuo pasinaudoja“
Internautams šaipantis iš neva katedrą pamatyti norėjusių vyriškių, analitikai ėmė prognozuoti, kad dėl nepavykusios operacijos A.Čepigos ir A.Miškino bei visos tarnybos laukia Kremliaus bausmė. Tačiau 2018-ųjų pabaigoje 100-ųjų GRU įkūrimo metinių minėjime Rusijos prezidentas šią tarnybą tik gyrė.
„Esu tikras jūsų profesionalumu, drąsa ir ryžtu“, – GRU pareigūnams kalbėjo Vladimiras Putinas.
Pasak M.Galeotti, Kremliaus vadovas taip pasiuntė aiškią žinią: šiame, kur kas platesniame politiniame kare, patirtos gėdos kaina Rusijai yra priimtina.
VPAI vyriausiasis analitikas M.Laurinavičius teigė, kad, vertinant iš Rusijos perspektyvos, nėra pagrindo sakyti, jog Skripalių apnuodijimas – nepavykusi operacija.
„Mes daug kalbame apie tai, kad kažkas buvo atskleista, kad Europa kažką sužinojo. Na ir kas? Kremlius yra ciniškai pragmatiškas, jis viską vertina pagal tai, kokia žala Rusijai padaryta. Kadangi realios žalos nėra, gąsdinimo prasme (ataka) net naudinga.
Yra įvairių vertinimų, pavyzdžiui, kad vykdant didelį kiekį operacijų kažkurios iš jų nepavyksta. Tačiau neaišku, ar Rusija labai norėjo kažką nuslėpti. Kyla daug klausimų, šioje byloje žinome dar ne visus atsakymus. Todėl kalbėti apie visai nepavykusią operaciją kol kas nėra pagrindo“, – 15min sakė M.Laurinavičius.
Pasak analitiko, 123 šnipų, veikiančių po diplomatų priedanga, išsiuntimas turėjo trumpalaikį poveikį – sutrikdė bendrą nusistovėjusią šnipų veiklos tvarką.
M.Laurinavičius: „Ilgalaikėje perspektyvoje tai negali turėti esminių pasekmių, nes į jų vietas bus atsiųsti nauji šnipai – juk nėra sumažintas (Rusijos) diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičius. O atsiunčiami nauji šnipai atlieka tą patį darbą.“
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai negali turėti esminių pasekmių, nes į jų vietas bus atsiųsti nauji šnipai – juk nėra sumažintas (Rusijos) diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičius. O atsiunčiami nauji šnipai atlieka tą patį darbą“, – tikino analitikas.
M.Laurinavičiui antrino VU TSPMI dėstytoja D.Jakniūnaitė. Pasak jos, diplomatų darbas būtų buvęs sutrikdytas net jei jie „neužsiimtų papildoma nediplomatine veikla“.
„Kyla klausimas, kokiu būdu ir kaip greitai (šnipų tinklas) gali atsistatyti. Po metų ar ilgiau Rusija vis tiek sugrįš prie savo senų veiksmų. Ji vykdo ir kitokias įtakos operacijas, ne tik per ambasadas“, – 15min teigė D.Jakniūnaitė.
