Torhalla-Maarja Metsniine (34 m.) pažįsta šimtai Ukrainos karių, kuriems ji yra padėjusi.
Iki šiol Torhalla nenorėjo rodytis viešumoje, nes visada pirmenybę teikė darbams, o ne žodžiams. Tačiau karas Ukrainoje vis labiau dingsta iš žiniasklaidos ir žmonių dėmesio. Dėl šios priežasties vis sunkiau rasti rėmėjų, kurie nupirktų Ukrainos kariuomenei reikalingos įrangos.
Todėl, Torhallos nuomone, reikia daugiau kalbėti apie karą, bet reikia kalbėti sąžiningai.
Sąžiningai apie tai, ką ilgas karas daro kariams ir kaip kariai ir jų pagalbininkai jaučiasi vis mažiau suprantami likusios Ukrainos visuomenės.
„Visi supranta, kad karas greitai nesibaigs. Niekas neįsivaizduoja, kaip gali atrodyti šio karo pabaiga. Jei būtų supratimas, kaip šis karas turėtų baigtis, būtų lengviau kovoti. Tačiau dabar viskas atrodo taip toli“, – atvirai sako moteris, jau daugiau nei metus padedanti Ukrainos kariams.
Tai atviras leidinio „Postimees“ pokalbis su Torhalla, kuri metė rinkodaros direktorės darbą Londone ir išvyko padėti ukrainiečiams.
– Jau daugiau nei metus gyvenate Ukrainoje ir padedate ukrainiečių kariams. Kaip dažnai iš Lvivo, Vakarų Ukrainos miesto, kuriame gyvenate, vykstate į kovinius dalinius Rytų Ukrainoje, kur šiuo metu vyksta pagrindiniai mūšiai?
