Žadėjo, kad nenuskęs
Žinia, kad buvo atakuotas Rusijos Juodosios jūros laivyno pasididžiavimas, pasklido trečiadienio vakarą – pranešta, kad ukrainiečių pajėgos smogė kreiseriui raketomis.
Net kitos dienos informacija buvo prieštaringa. Rusija popietę skelbė, kad laive kilo gaisras sprogus amunicijai, atvirą ugnį pavyko suvaldyti, šaudmenų sprogimai liovėsi, įgula evakuota, o kreiseris velkamas į uostą. Nors ir pažeistam, jam esą nuskęsti grėsmės nėra.
Pentagonas taip pat patvirtino, kad laivas tuo metu nebuvo nuskendęs, nors ir akivaizdžiai smarkiai apgadintas.
Tačiau ketvirtadienio vakarą Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad raketinis kreiseris „Moskva“ vis dėlto nuskendo.
„Rusijos Federacijos gynybos ministerija praneša, kad buksyruojant kreiserį „Moskva“ į paskyrimo uostą, dėl korpuso pažeidimų, atsiradusių per gaisrą, kuris kilo detonavus amunicijai, laivas prarado stabilumą.
Audringo jūros bangavimo sąlygomis laivas nuskendo“, – skelbė ministerija.
Paskelbė galimas laivo koordinates
Kur tiksliai nuskendo „Moskva“, nebuvo nurodyta. Ukrainos portalas „Defense Express“, iš savų šaltinių gavęs papildomos informacijos, apskaičiavo, kur Juodosios jūros dugne galimai guli laivas.
„Raketinio kreiserio „Moskva“ liekanų apytikslės koordinatės – 44°56' N 31°44' E, 50-60 metrų gylyje“, – paskelbė tinklalapis.
Esą buvo pastebėta neįprasta Rusijos Juodosios jūros laivyno gelbėjimo ir nardymo laivų veikla 75 km į pietvakarius nuo Tarchankuto kyšulio – labiausiai į vakarus nutolusios Krymo pusiasalio dalies. Daugiau detalių apie ją portalas ketina paskelbti atskirai.
Be to, žinoma, kur laivas buvo apšaudytas ir nuo kur pradėtas tempti į Sevastopolio uostą, kaip nurodė patys rusai.
„Jei skaičiavimai teisingi, raketinis kreiseris „Moskva“ yra gana vidutiniame 50-60 m gylyje, – rašo „Defense Express“. – Tai leidžia narams apžiūrėti likusią laivo dalį. Jei jis būtų nuskendęs 30-40 km į pietus, net apžiūrėti 400-600 m gylyje būtų gerokai sunkiau.“
Toks gylis leidžia pakelti laivo dalis ir amuniciją, visų pirma priešlaivines raketas „P-1000 Vulkan“, kai kurios iš jų gali turėti branduolinį užtaisą. Kita vertus, operacijos sėkmė priklauso ir nuo to, kaip „Moskva“ guli ant dugno.
Komentarai apie orą – įvairūs
Rusijos gynybos ministerijos ir žiniasklaidos pranešimuose apie nuskendimą buvo vartojama frazė „в условиях штормового волнения“ – „audringo jūros bangavimo sąlygomis“. Tiesa, konkretus vėjo greitis ar gūsių stiprumas nebuvo nurodytas.
Dar iki kreiseriui nuskęstant Ukrainos kariai tvirtino, kad Rusijos karių bandymams gelbėti laivą kliudė nuolatinis amunicijos sproginėjimas ir prastos oro sąlygos.
Kosminių technologijų bendrovė „Maxar Technologies“ savo paskyroje „Twitter“ praėjusį ketvirtadienį vakarop nurodė, kad kelias dienas virš Juodosios jūros tvyrojo debesys, todėl buvo nelengva padaryti naujų nuotraukų, kuriose būtų matyti „Moskva“. Jie pridėjo pastarąją lainerio nuotrauką, padarytą balandžio 10 d.
„Maxar“ apie audrą nerašė, paminėjo tik debesuotumą. Ukrainos kariai užsiminė apie prastas oro sąlygas, trukdančias gelbėjimo darbams. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad laivas nuskendo jūrai banguojant lyg per audrą.
Boforto – vėjo stiprumo – skalėje intensyvumas vertinamas balais, atsižvelgiant ne tik į greitį, bet ir sausumoje bei jūroje susidariusias sąlygas.
Pagal ją, „beveik audra“ laikomas 28-33 mazgų (13,9-17,1 m/s) greičiu pučiantis vėjas. Tuomet jau reikia papildomų pastangų, norint eiti prieš vėją, o jūroje baltos putos pradeda sliuogti nuo bangų keterų.
Audra, kai lūžta šakelės ir tampa sunku vairuoti automobilius, o jūroje susidaro vidutiniškai didelės bangos su lūžtančiomis keteromis, laikomas dar stipresnis vėjas.
Per stiprią audrą vėjas pučia 20,8-24,4 m/s greičiu, jis gali apgadinti pastatus. Gausiai putotų bangų aukštis siekia 2,75 m.
Kaip tik šis – 9 balų – vėjo stiprumas Boforto skalėje rusų kalba vadinamas „štormu“ (dar yra „stiprus štormas“ ir „žiaurus, atšiaurus štormas“, po to – tik uraganas). 1-8 balams priskirtas tik silpnesnis ar stipresnis vėjas, nė vienas nevadinamas net audra (rus. гроза).
Tikslus vėjo stiprumas ir kitos detalės (krituliai, debesuotumas ir pan.) nebuvo nurodytas nė viename pranešime apie „Moskva“. Pavyzdžiui, portalas npr.org, remdamasis pranešimais apie orus, rašė, kad „sąlygos Juodojoje jūroje buvo švelnios“.
Pakrantėje pūtė lengvas vėjas
Tinklalapiuose, kur galima pamatyti ir praėjusių dienų orus, informacijos nei apie Ukrainos pakrantę į vakarus nuo Krymo, nei apie Sevastopolį, kurlink esą buvo tempiamas „Moskva“, nėra, greičiausiai dėl karo.
Arčiausiai prie sienos su Ukraina, maždaug 170 km pietų-pietvakarių kryptimi nuo Odesos, yra Rumunijos pakrantės gyvenvietė Sulina, pats ryčiausias šios šalies taškas. Beje, ji yra vos už 44 km nuo Gyvačių salos, kurią saugoję ukrainiečiai pasiuntė laivą velniop.
BBC teigimu, atakos metu trečiadienio vakarą „Moskva“ buvo už maždaug 120 km nuo Odesos, JAV Valstybės departamentas nurodė panašų – 60-65 jūrmylių (111-120 km) atstumą.
Sprendžiant iš BBC publikuoto žemėlapio, laivas tada plaukė netoli linijos, jungiančios Suliną su labiausiai į vakarus nutolusiu Krymo tašku.
Kaip nurodyta puslapyje timeanddate.com, praėjusį trečiadienį naktį ir ryte daugiausia šiaurės – šiaurės vakarų vėjo greitis Sulinoje siekė 1,4-2,8 m/s.
Vidurdienį jis sustiprėjo iki 3,3 m/s, vakarop vėl nusilpo iki 2,8 m/s. Ketvirtadienį vėjo stiprumas buvo panašus: naktį – 1,1 m/s naktį, ryte – 2,8 m/s, vidurdienį – 2,2 m/s, vakare – vėl tik 1,1 m/s.
Pagal Boforto skalę, toks vėjas laikomas lengvu brizu.
Nuotraukose audros nematyti
Koks buvo oras konkrečiame jūros taške, šiuose tinklalapiuose nepateikiamas. Tačiau oro sąlygos matyti nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuotas degantis kreiseris.
Degančio 12,5 tūkst. tonų laivo vaizdai buvo paskelbti pirmadienį.
Socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje „OSINTtechnical“ paskelbtose nuotraukose su degančiu kreiseriu ir nuo jo kylančiu juodų dūmų debesimi matyti tik palyginti nedidelis bangavimas.
CNN kalbinti ekspertai teigė, kad čia užfiksuotos paskutinės laivo valandos.
Toje pačioje paskyroje, kur analizuojami atvirieji duomenys, pasirodžiusiame vos kelių sekundžių vaizdo įraše užfiksuotas ant šono smarkiai pasviręs „Moskva“ ir gelbėjimo vilkikas „Šachtior“.
Nors panašu, kad vėjas – ne toks jau silpnas, mat dūmai kyla ne į viršų, o suka gerokai į šoną, iš laivų judėjimo neatrodo, kad banguotų itin stipriai, juoba siautėtų audra.
Tinklalapis „The Atlantic Council“, remdamasis buoyweather.com, nurodė, kad balandžio 14 d. nuo nakties iki vidurdienio oras Juodojoje jūroje buvo audringas. Vėjo greitis siekęs 25 mazgus (13 m/s), o bangų aukštis – 5-7 pėdas (1,5-2,1 m).
Boforto skalėje toks vėjas apibūdinamas kaip stiprus (6 balų iš 12 stiprumo). Bangos tuomet būna didelės su putotomis keteromis ir purslais. „Beveik audra“ laikomas vėjas nuo 28 mazgų (14,4 m/s), o audra – nuo 34 mazgų (17,5 m/s).
Beje, „YouTube“ galima rasti atakos prieš kreiserį simuliaciją. Iš jos galima suprasti, kaip galėtų atrodyti tokio dydžio laivas atviroje jūroje įvairiomis oro sąlygomis – banguojant stipriau ar silpniau, lyjant, esant giedrai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
