Po to, kai beveik prieš 20 metų patyrė italo kunigo priekabiavimą, vienuolė išpažinties nebeatlieka reguliariai. Dvasininkas ją užsipuolė tuomet, kai ji buvo labiausiai pažeidžiama: universiteto klasėje jam išpažino savo nuodėmes.
Tuo metu vienuolė apie incidentą pranešė tik porai žmonių: ją tylėti vertė Katalikų bažnyčios slaptumo kultūra, paklusnumo įžadai ir baimė bei gėda.
„Manyje tai atvėrė gilią žaizdą, – žurnalistams sakė vienuolė. – Apsimečiau, kad to nebuvo.“
Po kelių dešimtmečių tylos ji yra viena iš kelių vienuolių visame pasaulyje, prakalbusių apie reiškinį, kurį Katalikų bažnyčiai dar reikės pripažinti – reikės išnagrinėti visus tuos atvejus, kai kunigai ir vyskupai priekabiavo prie vienuolių.
Tai įrodo, kad problema – globali ir plačiai paplitusi. Dėl to galima kaltinti vienuolių, tarsi antraeilių Katalikų bažnyčios narių, statusą, ir giliai įsišaknijusį pataikavimą vyrams, kurie valdo Bažnyčią.
„The Associated Press News“ tyrimo metu išsiaiškino keletą priekabiavimo atvejų Europoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Tai įrodo, kad problema – globali ir plačiai paplitusi. Dėl to galima kaltinti vienuolių, tarsi antraeilių Katalikų bažnyčios narių, statusą ir giliai įsišaknijusį pataikavimą vyrams, kurie valdo Bažnyčią.
Šis klausimas iškilo į viešumą įsiplieskus skandalams dėl vaikų ir suaugusiųjų seksualinio išnaudojimo: neseniai paaiškėjo, kad vienas iškiliausių JAV kardinolų Theodore'as McCarrickas seksualiai išnaudojo ir priekabiavo prie seminarijos studentų.
Tikrasis priekabiavimo prie vienuolių mastas nėra žinomas. Ekspertų teigimu, vienuolės nesiryžta kalbėti dėl giliai įsišaknijusios baimės, kad jomis nepatikės. Tuo tarpu Bažnyčios lyderiai nenori pripažinti, kad kai kurie kunigai ir vyskupai ignoruoja celibato įžadus žinodami, jog jų paslaptys nebus atskleistos.
Vis dėlto praeitą savaitę pustuzinis vienuolių iš mažos kongregacijos Čilėje televizijos eteryje prabilo apie kunigų priekabiavimą ir tai, kad vyresniosios vienuolės nedaro nieko, jog juos sustabdytų.
Neseniai vienuolė iš Indijos policijai pateikė pareiškimą, kuriuo kaltina vyskupą išprievartavimu – toks žingsnis būtų sunkiai įsivaizduojamas net prieš metus.
Neseniai vienuolė iš Indijos policijai pateikė pareiškimą, kuriuo kaltina vyskupą išprievartavimu – toks žingsnis būtų sunkiai įsivaizduojamas net prieš metus.
Afrikoje tokie atvejai pasitaiko periodiškai. Pavyzdžiui, 2013 m. žinomas kunigas iš Ugandos Bažnyčios vadovybei parašė laišką, kuriame užsiminė apie „kunigus, palaikančius romantiškus santykius su vienuolėmis“. Už tai jis buvo pašalintas iš Bažnyčios, bausmė nustojo galioti tik jam atsiprašius gegužę.
Tuo tarpu „The Associated Press News“ savo istoriją papasakojo vienuolė iš Europos.
„Man labai gaila, kad paviešinimas užtruko tiek ilgai, kadangi apie tai buvo kalbama jau seniai, – teigė seksualinį priekabiavimą ir piktnaudžiavimą valdžia bažnyčioje tirianti profesorė Karlijn Demasure. – Tikiuosi, kad dabar bus imtasi veiksmų, jog būtų pasirūpinta aukomis ir pasibaigtų tokio pobūdžio išnaudojimas.“
„Į problemą žvelgti rimtai“
Vatikanas nesutiko pakomentuoti, kokių veiksmų ir ar apskritai imasi, kad įvertintų problemos mastą, kaip baudžiami priekabiautojai ar pasirūpinama aukomis.
Pasak Vatikano atstovo, vietiniai bažnyčių lyderiai patys sprendžia, kokias sankcijas skirti vienuoles seksualiai išnaudojusiems kunigams. Tiesa, jie dažnai lieka nenubausti tiek pasaulietiniuose, tiek bažnytiniuose teismuose.
Tapatybės neatskleidęs Vatikano atstovas teigė, kad vos kelios bylos pasiekia Šventąjį Sostą ir pradedamas jų tyrimas.
Katalikų bažnyčia nėra numačiusi aiškių priemonių, kaip turėtų būti atliekamas tyrimas ir baudžiami vyskupai, kurie priekabiauja arba leidžia priekabiautojams išlikti savo pozicijose.
Anot Vatikano atstovo, bažnyčia daugiausia dėmesio skiria vaikų apsaugai, tačiau pažeidžiami suaugusieji „nusipelno tokios pat apsaugos“.
„Moterys taip pat turi būti drąsinamos kalbėti tuomet, kai patiria prievartą, – teigė tapatybės nenorėjęs atskleisti Vatikano pareigūnas. – Reikia skatinti vyskupus į šią problemą žvelgti rimtai ir užtikrinti, kad kunigai, jei pripažinti kalti, būtų nubausti.“
Vis dėlto K.Demasure tikina, kad seksualinę prievartą patyrios vienuolės dažnai „nevertinamos rimtai“.
K.Demasure: „Kunigai visada gali sakyti, kad ji to norėjo. Taip pat sunku atsikratyti požiūrio, kad visada moteris gundo vyrą, o ne atvirkščiai.“
„Kunigai visada gali sakyti, kad ji to norėjo. Taip pat sunku atsikratyti požiūrio, kad visada moteris gundo vyrą, o ne atvirkščiai“, – tikino K.Demasure.
Anot profesorės, daugybė kunigų Afrikoje nesilaiko celibato dėl čia vyraujančių įsitikinimų apie svarbą susilaukti vaikų. Dar tik pradedančios religinį gyvenimą merginos yra itin pažeidžiamos, kadangi, siekdamos būti priimtos į tam tikras religines kongregacijas, jos turi gauti parapijos kunigo rekomendacinį laišką.
„Ir kartais jos turi už tai sumokėti“, – pridūrė K.Demasure.
Mokslininkės teigimu, pastojusių merginų dažniausiai laukia abortas. „Kartais net daugiau nei vienas. Ir jis (kunigas – red.) už tai moka. Vienuolė neturi pinigų“, – pasakojo ji.
Kalbėjimas apie šią problemą turi savo kainą. 2013 m. kunigas iš Ugandos Anthony Musaala bažnyčios vadovybei parašė atvirą laišką. Jame dvasininkas dėstė apie daugybę kunigų palaikomų santykių, įskaitant su vienuolėmis, atvejus.
A.Musaala rašė, esą „tai yra atvira paslaptis, kad daugybė katalikų kunigų ir kai kurie vyskupai Ugandoje bei kitose šalyse nebesilaiko celibato“.
Kunigas už laišką buvo nušalintas nuo bažnyčios, nors Ugandos laikraščiai nuolat praneša apie kunigų romanus. Šia tema rašoma net populiariame romane, kuris nagrinėjamas vidurinėje mokykloje.
Skandalai visame pasaulyje
1994 metais vienuolė Maura O’Donohue atliko šešerius metus trukusį tyrimą, kurio metu apklausė vienuoles iš 23 šalių. M.O’Donohue išsiaiškino, kad vienoje kongregacijoje pastojo 29 vienuolės.
Tyrėjos ataskaitoje rašoma, kad kunigai vienuoles laiko „saugiomis“ sekso partnerėmis: dvasininkai bijo, kad, santykiaudami su prostitutėmis ar pasaulietėmis moterimis, jie užsikrės žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
Tyrėjos ataskaitoje rašoma, kad kunigai vienuoles laiko „saugiomis“ sekso partnerėmis: dvasininkai bijo, kad, santykiaudami su prostitutėmis ar pasaulietėmis moterimis, jie užsikrės ŽIV.
Po ketverių metų M.O’Donohue pateikė ataskaitą aukščiausiems Vatikano pareigūnams. Joje buvo rašoma, kad Afrikoje vienuolės dažnai patiria kunigų priekabiavimą, yra prievartaujamos. Kai vienuolė pastoja, kunigas liepia nutraukti nėštumą.
Vis dėlto problema vien Afrika neapsiriboja. Anot ataskaitos, kai vienuolės išvyksta studijuoti į Romą, jos, rašydamos esė, dažnai seminarijos darbuotojų ar kunigų prašo pagalbos. Už tai dažnai joms tenka atsiskaityti seksualinėmis paslaugomis.
Ši ataskaita niekada neturėjo būti prieinama visuomenei. Vis dėlto 2001 m. JAV laikraštis „National Catholic Reporter“, nušviečiantis Katalikų bažnyčios reikalus, ją paviešino. Ligi šiol Vatikanas nekomentavo, ką nuveikė su šia informacija.
Religinės kongregacijos „Kambodžos misionierės seserys“, veikiančios 16-oje Afrikos šalių, narė Paola Moggi tikino, kad situacija nuo dešimtojo dešimtmečio gerokai pagerėjo, tačiau problema nedingo.
„Afrikoje sutikau emancipuotų seserų, kurios susitikusios kunigą, galintį prašyti sekso, jam sako tai, ką galvoja“, – teigė ji.
„Taip pat sutikau seserų, kurios, vartodamos dešimtojo dešimtmečio žodyną, sakė: „Na, turime suprasti jų poreikius. Mes turime tik mėnesinį ciklą, o vyras turi besitęsiantį spermos ciklą“, – pridūrė P.Moggi.
P.Moggi: „Taip pat sutikau seserų, kurios, vartodamos dešimtojo dešimtmečio žodyną, sakė: „Na, turime suprasti jų poreikius. Mes turime tik mėnesinį ciklą, o vyras turi besitęsiantį spermos ciklą.“
Tiesa, akivaizdu, kad problema egzistuoja ne tik Afrikoje. O Azijoje ir Lotynų Amerikoje kilę skandalai sufleruoja, kad moterys pagaliau pasiryžo sulaužyti tabu ir apie seksualinį išnaudojimą kalbėti viešai.
Praeitą mėnesį Indijoje vienuolė policijai pateikė skundą, kuriame kaltina, kad 2014-ųjų gegužę Keralos valstijoje lankęsis vyskupas ją išprievartavo. Nukentėjusioji teigė, kad dar dvejus metus jis prie jos maždaug tuziną kartų priekabiavo.
Vyskupas tokius kaltinimus neigė ir tikino, esą moteris bando jam kerštauti, nes sulaukė bausmės už savo seksualines nuodėmes.
Čilėje nacionalinis transliuotojas paviešino Talkos vyskupijos vienuolių istorijas apie tai, kad kunigai jas glamonėdavo ir bučiuodavo, kai kada – nuogas, o kai kai kurios vienuolės seksualiai išnaudodavo jaunesnes.
Nukentėjusiosios teigė apie tokius nusikaltimus papasakojusios jas koordinuojančiai vyresniajai seseriai, tačiau pastaroji nesiėmė jokių veiksmų.
Šis skandalas iškilo tuo pat metu, kai visa vietos Katalikų bažnyčia buvo kaltinama dešimtmečius toleravusi ir slėpusi seksualinius nusikaltimus.
Gegužę popiežius Pranciškus sukvietė visus Čilės vyskupus į Romą, kur jie įteikė atsistatydinimo raštus.
Vienos sesers istorija
Su „The Associated Press News“ kalbėjusi vienuolė priekabiavimą patyrė 2000 m. atlikdama išpažintį.
Ji puikiai prisimena detales: universiteto klasėje ji ir kunigas sėdėjo foteliuose vienas prieš kitą. Vienu metu kunigas atsistojo ir puolė ant jos.
Moteris tikina suėmusi kunigą už pečių ir nustūmusi jį atgal į kėdę.
Tuomet vienuolė toliau tęsė išpažintį. Vis dėlto po šios patirties, tais metais pasikartojusios ir su kitu kunigu, ji išpažintį atlieka tik savo dvasiniam tėvui, gyvenančiam kitoje šalyje.
Vienuolė: „Išpažinties vieta turėtų būti išganymo, laisvės ir malonės vieta. Tačiau dėl šios patirties išpažintis tapo nuodėmės ir piktnaudžiavimo galia vieta.“
„Išpažinties vieta turėtų būti išganymo, laisvės ir malonės vieta. Tačiau dėl šios patirties išpažintis tapo nuodėmės ir piktnaudžiavimo galia vieta“, – pridūrė ji.
Ji pamena, kad vienu metu išpažinties klausęsis kunigas atsiprašė jos bažnyčios vardu. Vis dėlto niekas prieš jį, iškilų universiteto profesorių, nesiėmė jokių veiksmų.
