Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Metų įvykis 2014“: išrinkite įsimintiniausią 2014 metų įvykį pasaulyje

Islamo radikalų siautėjimo, atgimusio Rusijos imperializmo, aviakatastrofų ir Ebolos viruso metai. Taip trumpai galima apibūdinti praėjusius 2014 metus. Jie istorijos vadovėliuose bus įrašyti kaip metai, kuomet žmonija suprato, jog taiką gali nužudyti ligotos šovinistinės fantazijos, o moderniausių technologijų amžiuje be menkiausio pėdsako gali dingti ir 239 keleivius gabenantis laineris. Pateikiame labiausiai dėmesį prikausčiusius įvykius pasaulyje 2014 m. ir siūlome pareikšti savo nuomonę, kuris iš jų jums yra įsimintiniausias.
Sveikatos apsaugos darbuotojai
Sveikatos apsaugos darbuotojai, vilkintys nuo Ebolos viruso apsaugančius drabužius / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Rekordiniai šalčiai Šiaurės Amerikoje

2014 m. pradžioje JAV ir Kanadą sukaustė arktiniai šalčiai. Kai kuriose JAV vietovėse temperatūra buvo nukritusi iki –38 laipsnių pagal Celsijų. Arktiniai orai privertė laikinai uždaryti šimtus mokyklų, įmonių ir kelių, taip pat buvo atšaukta daugybė skrydžių. Neįprastai šalti orai vyravo teritorijoje nuo Uolinių kalnų iki pat Atlanto vandenyno pakrantės.

Skaičiuojama, kad JAV ir Kanadoje arktiniai orai pridarė nemalonumų apie 200 mln. gyventojų. 

Skaičiuojama, kad JAV ir Kanadoje arktiniai orai pridarė nemalonumų apie 200 mln. gyventojų. Naujienų svetainės cbc.ca teigimu, dėl arktinio ciklono 2014 m. žiemą vyravusios itin žemos orų temperatūros Šiaurės Amerikoje nusinešė mažiausiai 21 žmogaus gyvybę.

Dėl arktinės temperatūros buvo užšalęs ir JAV bei Kanados pasienyje esantis Niagaros krioklys.

Prasidėjus šalčio bangai pasigirdo daugybė pasauliniu klimato atšilimu netikinčių žmonių pareiškimų neva 2014 m. pradžia įrodo, jog vidutinė temperatūra Žemėje nekyla. Vis dėlto, mokslininkai šiuos skeptikų argumentus atrėmė teigdami, kad šis atšalimas kaip tik yra pasaulinio oro pokyčio rezultatas – dėl orų pokyčių Arktyje galingos sniego audros pradeda niokoti milžiniškas teritorijas, kuriose jų anksčiau nebūdavo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Užšalęs Niagaros krioklys
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Užšalęs Niagaros krioklys

Žiemos olimpinės žaidynės Sočyje

Nepaisant baimės dėl galimų teroristinių išpuolių, nusiskundimų prastu pasiruošimu ir pasaulį papiktinusio Rusijos Valstybės Dūmos priimto įstatymo dėl „homoseksualumo propagandos draudimo“, Rusijoje vasario pradžioje prasidėjo brangiausios visų laikų žiemos olimpinės žaidynės Sočyje.

Kremlius šių žaidynių rengimui išleido daugiau negu 50 mlrd. JAV dolerių. Tačiau olimpiados atidarymo ceremoniją kiek aptemdė techninis gedimas – neišsiskleidė vienas iš olimpinių žiedų.

Vis dėlto pati olimpiada praėjo be didelių nesklandumų. Tiesa, Sočio olimpiados sėkme Rusija pasidžiaugti nespėjo. Po olimpinių žaidynių Kremlius Vakarus pašiurpino įvykdęs Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio okupaciją.

Alfredo Pliadžio nuotr./Sočio olimpiada paskendo rūke
Alfredo Pliadžio nuotr./Sočio olimpiada paskendo rūke

Krymo okupacija

Kovo 16 d. Rusija Kryme suorganizavo tarptautinės bendruomenės nepripažintą nelegalų „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Pagal sovietines tradicijas vykusiame referendume absoliuti gyventojų dauguma neva nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Krymo okupacija buvo pirmasis jėgos panaudojimas keičiant valstybių sienas Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Dar likus kelioms dienoms iki „referendumo“ daugybė vietos gyventojų pasakojo apie Rusijos remiamų diversantų siautėjimus pusiasalyje, Ukrainos pasų plėšimus ir bauginimus. „Referendumą“ pasmerkė ir Krymo totoriai, kurie boikotavo šį politinį farsą.

Krymo okupacija buvo pirmasis jėgos panaudojimas keičiant valstybių sienas Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Referendumo reklama Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Referendumo“ reklama Kryme

Karas Rytų Ukrainoje

Keršydama už Ukrainos pasiryžimą žengti europinės integracijos keliu Rusija ne tik atplėšė Krymą, bet ir pradėjo kurstyti neramumus rytiniame Ukrainos regione Donbase. Labai greitai čia įsiplieskė karas tarp Maskvos remiamų teroristų, siekiančių sukurti vadinamąją „Novorosiją“ ir prisijungti prie Rusijos, bei Ukrainos teritorinį vientisumą ginančių antiteroristinės operacijos (ATO) pajėgų.

Per tebevykstantį karą Donbase jau žuvo apie 1000 Ukrainos karių, dar keli tūkstančiai buvo sužeisti, šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo gimtuosius namus.

Neramumai Donbase prasidėjo vasario pabaigoje, o rimti karo veiksmai įsiplieskė balandžio mėnesį, kuomet atsirado apsišaukėliškos Luhansko ir Donecko „liaudies respublikos“. Rusija ilgą laiką aiškino neva ji nepadeda prorusiškiems smogikams.

Vis dėlto, labai greitai šie Rusijos melai buvo demaskuoti, o tarp Vakarų ir Maskvos stojo didžiausia įtampa nuo Šaltojo karo laikų. Per tebevykstantį karą Donbase jau žuvo apie 1000 Ukrainos karių, dar keli tūkstančiai buvo sužeisti, šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo gimtuosius namus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški riaušininkai Luhanske
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški riaušininkai Luhanske

Dingęs Malaizijos oro linijų lėktuvas

Kovo 8 d. Malaizijos oro linijų lėktuvas, skridęs reisu MH370 iš Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro į Kinijos sostinę Pekiną, praėjus kiek mažiau negu valandai nuo pakilimo nustojo siųsti signalus į oro skrydžių kontrolės centrą. Nuo to laiko iki šiol nėra išsiaiškintas lainerio likimas.

Šiuo lėktuvu skrido 227 keleiviai ir 12 įgulos narių. Labai greitai paieškos darbai buvo pradėti Indijos vandenyne ir Pietų Kinijos jūroje, tačiau jie jokių rezultatų nedavė.

Pasirodžiusi informacija apie galimas laivo nuolaužas ir juodosios dėžės signalus iš vandenyno dugno taip ir nebuvo patvirtinta, o paieškos tęsiasi iki šiol.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dingusio Malaizijos lėktuvo keleivių artimieji
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dingusio Malaizijos lėktuvo keleivių artimieji

„Islamo valstybės“ džihadistų siautėjimai

Dideles Irako ir Sirijos teritorijas 2014 m. pradėjo kontroliuoti džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), kurios nariai teigia, kad jų tikslas – pasaulinio kalifato įkūrimas.

Savo užkariautas teritorijas islamistai paverčia tikru pragaru tiek kitokių pažiūrų musulmonams, tiek kitatikiams. Ne islamą išpažįstantys žmonės verčiami išsižadėti savo tikėjimo arba mirti.

Dideles Irako ir Sirijos teritorijas 2014 m. pradėjo kontroliuoti džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), kurios nariai teigia, kad jų tikslas – pasaulinio kalifato įkūrimas.

Tūkstančius civilių IS smogikai nužudė arba pardavė į vergiją. Jungtinės Tautos lapkričio mėnesį paskelbė, kad ši organizacija yra atsakinga už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui. Be to, IS teritorijose masiškai naikinamas tūkstantmečių senumo kultūrinis ir religinis paveldas.

Galvas savo pagrobtiems žmonėms pjaustanti grupuotė privertė JAV ir arabų šalis sąjungininkes pradėti oro antskrydžius prieš IS teritorijas. Nepaisant to, iki šiol džihadistai tebešiurpina pasaulį vykdomais barbariškais aktais – platina nuotraukas su masinių egzekucijų nuotraukomis ir vaizdo įrašais.

Daugelis islamo lyderių visame pasaulyje pasmerkė IS veiksmus kaip prieštaraujančius islamui.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Kurdų karys laiko po mūšių su džiahadistais paimtą „Islamo valstybės“ vėliavą
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Kurdų karys laiko po mūšių su džihadistais paimtą „Islamo valstybės“ vėliavą

Izraelio karinė operacija „Apsauginė riba“ Gazos Ruože

Trapios paliaubos tarp Izraelio ir palestiniečių liepos mėnesį galutinai žlugo ir išvirto į 50 dienų trukusį kruviną konfliktą, per kurį žuvo daugiau negu 2100 palestiniečių ir 72 izraeliečiai.

Izraelis neapsikentė nuolatinių teroristinės grupuotės „Hamas“ vykdytų savo teritorijos apšaudymų ir paskelbė karinę operaciją „Apsauginė riba“.

Izraelis neapsikentė nuolatinių teroristinės grupuotės „Hamas“ vykdytų savo teritorijos apšaudymų ir paskelbė karinę operaciją „Apsauginė riba“. Jos metu Gazos Ruože buvo surengti 5226 antskrydžiai. Tuo tarpu „Hamas“ teroristai į Izraelio pusę paleido 4951 raketą ir šaudė iš minosvaidžių.

Karinis konfliktas baigėsi rugpjūčio mėnesį pasirašius taikos paliaubas Egipto sostinėje Kaire.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas prieš „Hamas“ teroristus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas prieš „Hamas“ teroristus

Ebolos viruso protrūkis

2014 m. pasaulį sukaustė Ebolos viruso baimė. Šio viruso židiniu laikoma Vakarų Afrika, konkrečiai Gvinėja, Liberija ir Siera Leonė, iš kurios dažnai mirtimi pasibaigianti Ebolos karštinė plito ir į kitas juodojo žemyno valstybes, pasiekė taip pat ir Vakarus.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš viso Ebolos virusas 2014 m. jau pareikalavo per 6300 žmonių gyvybių, tačiau sveikatos ekspertai ramina, kad ateinančiais 2015 m. su juo bus susidorota iki galo.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš viso Ebolos virusas 2014 m. jau pareikalavo per 6300 žmonių gyvybių, tačiau sveikatos ekspertai ramina, kad ateinančiais 2015 m. su juo bus susidorota iki galo.

Pasaulio žiniasklaidoje skleista panika dėl Ebolos viruso pavojų kai kuriems ekspertams net sukėlė įtarimų, jog žmonių bauginimu labiausiai suinteresuotos didžiosios farmacijos bendrovės.

Ir iš tiesų, išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kuriose yra aukšti sveikatos apsaugos ir higienos standartai, Ebola taip ir neišplito.

Vis dėlto, garsus žurnalas „Time“, kiekvienais metais renkantis metų žmogų, 2014 m. šį titulą atidavė visiems sveikatos apsaugos darbuotojams, kurie rizikuodami savo gyvybėmis kovojo su šio mirtino viruso plitimu Vakarų Afrikoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Žurnalo „Time“ viršelyje – medikai, kovojantys su Ebolos virusu
„Scanpix“/AP nuotr./Žurnalo „Time“ viršelyje – medikai, kovojantys su Ebolos virusu

Prorusiškų smogikų Donbase numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvas

2014 m. buvo juodi metai Malazijos oro bendrovei „Malaysia Airlines“. Dar neatsigavus po žinios apie kovo mėnesį dingusį lainerį, liepos 17 d. bendrovei buvo suduotas dar vienas smūgis.

Skrisdamas virš prorusiškų smogikų kontroliuojamo rajono lėktuvas buvo numuštas ir žuvo visi 298 jame buvę žmonės. 

Pasaulį sukrėtė iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusio lainerio „Boeing 777“ katastrofa. Skrisdamas virš prorusiškų smogikų kontroliuojamo rajono lėktuvas buvo numuštas ir žuvo visi 298 jame buvę žmonės. Tarp aukų daugiausia buvo Nyderlandų ir Australijos piliečiai. 

Vakarų šalių ir Ukrainos ekspertai beveik neabejoja, kad lėktuvą prorusiški smogikai numušė iš raketų „žemė – oras“ komplekso „Buk“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.

Įkaitų drama Sidnėjaus kavinėje

Gruodžio 15 d. Australijos miestą Sidnėjų sukrėtė įkaitų drama. Vienas ginkluotas užpuolikas, Irane gimęs ir į Australiją 1996 m. pabėgęs Šeichas Manas Haronas Monisas įkaitais paėmė 17 žmonių ir reikalavo įvykdyti jo reikalavimus – gauti IS džihadistų vėliavą ir pasikalbėti su Australijos premjeru.

Galiausiai po 16 valandų trukusios dramos policija nusprendė šturmuoti kavinę. Per šturmą žuvo trys žmonės, tarp jų ir 49 m. užpuolikas.

Kadras iš filmuotos medžiagos/Įkaitė Sidnėjaus kavinėje
Kadras iš filmuotos medžiagos/Įkaitė Sidnėjaus kavinėje

Talibano išpuolis Pakistano mokykloje

Kitą dieną po dramos Sidnėjuje pasaulio dėmesį prikaustė gerokai daugiau aukų pareikalavęs teroro aktas – Talibano surengtos skerdynės šiaurės vakarų Pakistano Pešavaro mieste.

Per kruviną ataką, kurią Pakistano premjeras Nawazas Sharifas pavadino „laukinių sukelta tragedija“, žuvo 141 žmogus – tarp jų 132 mokiniai.

Per kruviną ataką, kurią Pakistano premjeras Nawazas Sharifas pavadino „laukinių sukelta tragedija“, žuvo 141 žmogus – tarp jų 132 mokiniai.

Teroro aktą organizavo islamistų grupuotė „Tehreek e Taliban Pakistan“. Jos atstovai pareiškė, jog kraujo praliejimas mokykloje yra kerštas Pakistanui už jo karių puolimą prieš talibų kovotojus Pešavaro regione.

„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Pešavaro miesto mokykla po Talibano kovotojų išpuolio
„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Pešavaro miesto mokykla po Talibano kovotojų išpuolio

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?