MH17, žinoma, nepakeitė visko. Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi. Krymas tebėra aneksuotas. Prorusiški teroristai ir Rusijos kariai tebėra Donbase. Ir niekas neatsakė už beveik 300 žmonių nužudymą.
Rusija iš nerimą keliančio (ir dažnai varginančio) partnerio, su kuriuo galima dirbti, tapo potencialiai mirtina problema, kurią reikėjo spręsti.
Tačiau MH17 ir daug ką pakeitė. Europos lyderiai (visų pirma – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri anksčiau linkdavo dirbti su V.Putinu ir jo iškart nesmerkti) tapo aršiais Kremliaus kritikais.
Rusija iš nerimą keliančio (ir dažnai varginančio) partnerio, su kuriuo galima dirbti, tapo potencialiai mirtina problema, kurią reikėjo spręsti.
„Pew Research Center“ duomenimis, požiūris į Rusiją Europos Sąjungoje 2013 m. buvo teigiamas, tačiau 2014 ir 2015 m. jis žvėriškai smuko. Nėra NATO narės, kurioje į Rusiją dabar palankiai žiūrėtų daugiau nei trečdalis gyventojų. Tokios tendencijos neprasidėjo 2014 m. liepos 17 d. – jos pradėjo bręsti, kai Rusija aneksavo Krymą. Tačiau vakariečių palankumas Maskvai žymiai labiau krito po MH17 tragedijos ir to, kas vyko vėliau.
Po MH17 tapo žymiai sunkiau būti V.Putino gynėju ir žymiai lengviau – kritiku.
Praėjus metams po lemtingo skrydžio, kai lėktuvas sudužo saulėgrąžų lauke Donecko srityje, Rusijai atnaujinamas spaudimas dėl tragedijos.
Nyderlandų pareigūnų tyrimas, kurio rezultatai peržiūrai išplatinti agentūroms įvairiose valstybėse, paskelbs, kad dėl tragedijos kalti prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje.
