Mianmaro antrasis viceprezidentas Henry Van Thio sakė kalbą kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje vėlyvą trečiadienį. Į Niujorką neatvykusi faktinė Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi sulaukė griežtos kritikos, kad nepasmerkė smurto prieš rohinjų etninę mažumą.
„Esu laimingas galėdamas pranešti, kad situacija pagerėjo“, – pareiškė Mianmaro viceprezidentas ir pabrėžė, kad nuo rugsėjo 5-osios neramumų krečiamoje valstijoje neįvyko nė vieno susirėmimo.
„Todėl esame sunerimę dėl pranešimų, kad musulmonų, bėgančių į Bangladešą, skaičius nemažėja. Turėtume išsiaiškinti šios migracijos priežastį“, – teigė jis, nepavartodamas termino „rohinjai“.
H.Van Thio pažymėjo, kad šalies kariuomenės kampanija buvo pradėta reaguojant į sukilėlių ataką, ir tvirtino, kad per susirėmimus nukentėjo ne tik musulmonai.
H.Van Thio pažymėjo, kad šalies kariuomenės kampanija buvo pradėta reaguojant į sukilėlių ataką, ir tvirtino, kad per susirėmimus nukentėjo ne tik musulmonai.
Jis dėkojo tarptautinei bendruomenei už paramą, bet apie jos aštrią kritiką Mianmaro vyriausybės atžvilgiu neužsiminė.
„Humanitarinė pagalba yra mūsų svarbiausias prioritetas. Esame įsipareigoję užtikrinti, kad pagalbą be diskriminacijos gautų visi, kuriems jos reikia“, – pridūrė H.Van Thio.
JT duomenimis, iš Mianmaro Rachinų valstijos į kaimyninį Bangladešą dėl kariuomenės kampanijos prieš šią etninę mažumą jau pabėgo per 420 tūkst. rohinjų.
JT padėtį Mianmare yra pavadinusi „vadovėliniu etninio valymo pavyzdžiu“; tokios pat nuomonės laikosi ir daugelis kitų tarptautinės bendruomenės atstovų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad ta Mianmaro armijos kampanija yra genocidas.
Manoma, kad nei Mianmaro faktinės lyderės, nei H.Van Thio kalbos nenuramins tarptautinės bendruomenės, sunerimusios dėl karinės kampanijos prieš musulmonus rohinjus budistiškoje šalyje.
Antradienį sakydama kalbą per televiziją Aung San Suu Kyi pareiškė „smarkiai išgyvenanti“ dėl „visų žmonių“, kenčiančių dėl Rachinų valstiją krečiančio konflikto ir prašė visų kantrybės.
Faktinės Mianmaro lyderės pozicija supykdė žmogaus teisių grupes, anksčiau kovojusias už Nobelio taikos premijos laureatės, kurią karinė chunta 15 metų laikė namų arešto sąlygomis, laisvę.
Visgi analitikai tvirtina, kad Aung San Suu Kyi, nors ir faktiškai vadovauja šaliai, bet tikriausiai neturi pakankamai galių Mianmaro kariškiams suvaldyti.
