Mianmaro chunta savo ruožtu užsiminė, kad gali pratęsti nepaprastąją padėtį ir atidėti naujus rinkimus.
Kariškiams užgrobus valdžią ir pradėjus kruviną susidorojimą su kitaminčiais, Mianmarą apėmė suirutė, kilo kovos didelėse šalies teritorijos dalyse, kenčia ekonomika.
Vakarų galios per šias metines įvedė naujų sankcijų generolams, bet neatrodo, kad ankstesni sankcijų paketai būtų labai paveikę chuntą.
-
Nušalinta Mianmaro lyderė nuteista už korupciją ir įkalinta iš viso 33 metams
-
ES, JAV smerkia naują nuosprendį Aung San Suu Kyi
-
Mianmaro chunta Nepriklausomybės dieną mini kariniu paradu sostinėje
-
JT: tarp Mianmaro chuntos amnestuotųjų yra apie 300 politinių kalinių
-
Per riaušes Mianmaro kalėjime žuvo kalinys, dešimtys sužeista
-
Mianmaro chunta smogė etniniams sukilėliams netoli Indijos sienos
Aktyvistai ragino žmones visoje šalyje uždaryti savo verslus ir neiti į lauką nuo 10 val. (5 val. 30 min. Lietuvos laiku) iki 16 valandos.
Šalies komercinio centro Jangono gatvės beveik visiškai ištuštėjo, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Gatvėse, vedančiose į garsiąją budistų Švedagono pagodą, kur paprastai lankosi daugybė tikinčiųjų, beveik nesimatė žmonių.
Mieste budi didelės saugumo pajėgos.
Panašiai atrodo antrasis pagal dydį šalies miestas Mandalėjus, AFP sakė vienas gyventojas.
„Kai kur rajonuose šen ir ten vaikšto nedaug žmonių, bet pagrindinėse gatvėse nėra beveik jokios veiklos“, – sakė šis žmogus, prašęs neskelbti jo vardo.
Vietos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti tuščios gatvės rytiniame Molamjaingo mieste.
Viena kariuomenę remianti „patriotų, kariuomenės mylėtojų, vienuolių ir visuomenės narių“ grupė vėliau trečiadienį turi žygiuoti Jangono centro gatvėmis.
JAV ambasada šiame mieste įspėjo dėl „suintensyvėjusios veiklos prieš režimą ir smurto“ per metines, taip pat dienomis prieš jas ir po jų.
Prie Mianmaro ambasados Bankoke susirinko apie 300 protestuotojų; kai kurie jų skandavo šūkius prieš Mianmaro kariškius ir laikė Aung San Suu Kyi portretus.
Neramumai ir smurtas
Valdžios užgrobimą 2021 metų vasario 1 dieną kariškiai teisino nepagrįstais pareiškimais apie didelio masto sukčiavimą per Aung San Suu Kyi partijos didele persvara laimėtus rinkimus.
Chuntos įvesta nepaprastoji padėtis turėjo baigti galioti sausio pabaigoje, o tuomet valdžia pagal konstituciją turėjo pradėti vykdyti planus dėl naujų rinkimų.
Tikėtasi, jog kariškiai trečiadienį paskelbs, kad pradeda rengtis rinkimams.
Tačiau antradienį chuntos paskirta Nacionalinė gynybos ir saugumo taryba susirinko aptarti padėties šalyje ir padarė išvadą, kad ji „dar negrįžo į normalią padėtį“.
Chuntos oponentai, tarp jų perversmui nepritariančios „Liaudies gynybos pajėgos“ (PDF) ir šešėlinė vyriausybė, kurioje dominuoja Aung San Suu Kyi Nacionalinės demokratijos lygos (NLD) įstatymų leidėjai, bandė užgrobti „valstybės valdžią, pasitelkdami neramumus ir smurtą“, pareiškė Taryba.
Trečiadienį „bus paskelbtas būtinas pareiškimas“, pridūrė Taryba. Detalių ji nepateikė.
„Praradome viską“
Jungtinės Valstijos, Kanada ir Britanija per metines paskelbė apie naujas sankcijas chuntos nariams ir chuntos remiamioms bendrovėms.
Mianmaro buvusi kolonijinė valdytoja Britanija, be kitų, įvedė sankcijas kompanijoms, tiekiančioms kariuomenei aviacinį kurą ir taip sudarančioms sąlygas „barbariškai oro reidų kampanijai siekiant išlaikyti valdžią“.
Australija taip pat paskelbė apie savo pirmąsias sankcijas – jos nukreiptos prieš 16 chuntos narių, „atsakingų už baisius žmogaus teisių pažeidimus“, ir prieš du didelius kariškių kontroliuojamus konglomeratus.
JAV sankcijos taip pat nukreiptos prieš chuntos patvirtintą rinkimų komisiją, praėjusią savaitę nurodžiusią politinėms partijoms per du mėnesius persiregistruoti. Šis nurodymas galėtų būti ženklas, kad kariškiai rengiasi naujiems rinkimams.
Tačiau didelėse šalies dalyse tęsiantis ginkluotam pasipriešinimui, analitikai sako, kad žmonės daug kur tikriausiai nebalsuotų, o jei balsuotų, jiems grėstų susidorojimas.
Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys antradienį sakė, kad kariškių vadovaujami rinkimai „pakurstytų smurtą, pratęstų konfliktą ir apsunkintų sugrįžimą prie demokratijos bei stabilumo“.
Nuo perversmo, kariuomenei vykdant susidorojimą su oponentais, žuvo daugiau kaip 2,9 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 18 tūkst. buvo areštuoti, nurodo viena vietos stebėsenos grupė.
Neseniai chunta užbaigė virtinę už uždarų durų vykusių Aung San Suu Kyi teismo procesų ir senai savo priešei skyrė iš viso 33 laisvės atėmimo metus. Teisių gynimo grupės šiuos procesus vadina suklastotais.
„Pagrindinis noras 2023 metams tas, kad norime laisvės ir sugrįžti namo“, – AFP sakė aktyvistas Thet Naungas šiauriniame Sagaingo regione, kur nuolat vyksta kariuomenės ir perversmui nepritariančių kovotojų susirėmimai.
„Patyrėme daug sunkumų. Norėjome būti laimingi ir gyventi laisvi, bet praradome viską. Didžiąją savo laiko dalį praleidžiame džiunglėse ir laikomės atokiai nuo miestų“, – pridūrė jis.
