Ši byla, daugelio laikoma puolimu prieš žiniasklaidos laisvę, pasaulyje sukėlė pasipiktinimą. Įtariama, kad tokiu būdu Mianmaro valdžia mėgina nutildyti asmenis, pranešančius apie musulmonų rohinjų represijas, kurias pernai Rachinų valstijoje vykdė saugumo pajėgos.
Per kariuomenes inicijuotas „valymo operacijas“ į kaimyninį Bangladešą buvo išvyti 700 tūkst. rohinjų. Nemažai jų pasakoja apie įtariamus Mianmaro saugumo pajėgų žiaurumus – žaginimus, žmogžudystes ir padegimus.
Suimti žurnalistai atmeta mestus jiems kaltinimus ir tikina, kad buvo apšmeižti dėl savo pastangų demaskuoti 10 rohinjų sušaudymą be teismo, esą įvykusį pernai rugsėjį viename šiaurinės Rachinų valstijos kaime.
Anot reporterių, policija pakvietė juos pietų ir perdavė jiems dokumentų. Kai abu žurnalistai išėjo iš restorano, jie buvo areštuoti už įslaptintos medžiagos įgijimą.
Vis dėlto jų parodymai neįtikino teisėjo Ye Lwino.
„Nustatyta, kad kaltininkai ketino padaryti žalos valstybės interesams. Jie įvykdė nusikaltimą pagal valstybės paslapčių įstatymą, todėl yra nuteisiami kalėti po septynerius metus“, – sausakimšame Jangono teisme konstatavo jis.
Abu mianmariečiai, lydimi prie kalinių pervežimui skirto automobilio, ant teismo laiptų išsakė trumpus, bet nepaklusnumo kupinus komentarus.
„Vyriausybė gali mus uždaryti kalėjime, bet... ji negali užkimšti žmonių ausų ir akių“, – pareiškė Kyawas Soe Oo.
Wa Lone'as, nepaklusniai iškėlęs susibūrusiems reporteriams nykštį į viršų, pridūrė: „Sutiksime (verdiktą) su tvirtumu ir drąsa.“
„Nusikaltimai žmoniškumui“
Pasak kaltinamųjų advokato Khin Munag Zawo, nuosprendis, kuris, „Reuters“ teigimu, grindžiamas „melagingais kaltinimais“, bus apskųstas kaip įmanoma greičiau.
„Šiandien yra liūdna diena Mianmarui... ir pasaulio žiniasklaidai“, – pareiškime pabrėžė „Reuters“ vyriausiasis redaktorius Stephenas Adleris ir pridūrė, kad verdikto tikslas yra „nutildyti jų nušvietimą ir įbauginti spaudą“.
Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga prisijungė prie raginančiųjų paleisti reporterius.
Žmogaus teisių organizacijos pasmerkė nuosprendį kaip besitęsiančių represijų požymį šalyje, kuri po daugiau kaip pusę amžiaus trukusios kariuomenės diktatūros turėjo slinkti atviresnės ir demokratiškesnės ateities link.
Paskelbtas nutarimas yra „griežtas įspėjimas kitiems šalyje dirbantiems žurnalistams apie skaudžias pasekmes, kurios jų laukia, jei nuspręs pernelyg daug dėmesio skirti karių piktnaudžiavimui“, pažymima organizacijos „Amnesty International“ krizių valdymo skyriaus direktorės Tiranos Hassan pareiškime.
„Tai tolygu cenzūrai per baimę“, – tęsė ji.
Tuo tarpu kariuomenė paskelbė savo paties įvykių In Dino kaime versiją. Ji pripažino, kad sulaikyti rohinjai buvo nužudyti, bet pareiškė, kad tai buvo atskiras piktnaudžiavimo incidentas, už kurį atsakingos tiek saugumo pajėgos, tiek vietos gyventojai.
Nuosprendis žurnalistams buvo paskelbtas praėjus savaitei po to, kai buvo paviešinta audringos reakcijos sulaukusi JT iniciatyva parengta ataskaita apie piktnaudžiavimą Rachinų valstijoje. Dokumente Mianamaro kariuomenės vadas kaltintas vadovaujant rohinjų „genocidu“ ir „nusikaltimais žmoniškumui“.
Atskaitoje taip pat kritikuojama faktinė Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi už nesugebėjimą apginti etninės mažumos, kurios nariai neturi jokios pilietybės.
Tą pačią dieną socialinis tinklas „Facebook“ pašalino Mianmaro kariuomenės vado Aungo Hlaingo ir kitų aukšto rango pareigūnų puslapius. Pasak bendrovės, tokių priemonių imtasi siekiant užkirsti kelią tolesniam „etninės ir religinės įtampos“ kurstymui.
Stiprėjant raginimams išnagrinėti Mianmaro kariuomenės lyderius veiksmus tarptautiniame tribunole, patys kariškiai atmeta kaltinimus ir tikina, kad pernai įvykdytos represinės priemonės buvo proporcingas atsakas į rohinjų kovotojų atakas prieš pasienio postus.
Be to, buvo sunaikinta Aung San Suu Kyi žmogaus teisių gynėjos reputacija, nes ši atsisakė pasmerkti kariuomenės atsaką į rohinjų krizę ar palaikyti įkalintus žurnalistus.
