Grupė šios Nobelio taikos premijos laureatės šalininkų, tarp kurių buvo jos tėvynainių, susirinko Tokijo Naritos oro uoste pasitikti Aung San Suu Kyi, dabar vadovaujančios Mianmaro, anksčiau vadinto Birma, oficialiajai opozicijai, tačiau jiems nebuvo leista su ja susitikti – politikė išėjo pro užpakalines duris.
„Gerbiu ją kaip savo motiną, – viena birmietė sakė interviu nacionaliniam transliuotojui NHK. – Noriu jai pasakyti, kad tvirtai ją palaikau.“
Per šešių dienų kelionę Aung San Suu Kyi, kaip tikimasi, susitiks su kai kuriais iš maždaug 10 tūkst. Japonijoje gyvenančių birmiečių, taip pat su premjeru Shinzo Abe ir užsienio reikalų ministru Fumio Kishida.
Į šią šalį ji atvyko po ilgos pertraukos – 1985–1986 metais ji buvo tyrėja Kioto universitete.
Tačiau Japonijoje gyvenančių apie 200 musulmonų rohingjų, sudarančių etninę mažumą Mianmare, lyderis sakė esantis nusivylęs, kai sužinojo, jog jo bendruomenė nepageidaujama per renginius, kuriuose bus sveikinama Aung San Suu Kyi.
Kaip nurodo Jungtinės Tautos, rohingjai yra viena labiausiai persekiojamų mažumų pasaulyje.
Aktyvistai sakė esantys nusivylę, kad Aung San Suu Kyi iki šiol beveik niekaip nekomentavo kelių kruvinų susirėmimų tarp etninių bendruomenių savo šalyje.
Aung San Suu Kyi ryšiai su Japonija susiję su jos tėvu generolu Aungu Sanu, kuris vadovavo judėjimui, siekusiam Birmos nepriklausomybės nuo Britanijos kolonijinio valdymo.
Nuo 1940 metų pabaigos jis kelis mėnesius gyveno Japonijoje, kurios imperatoriškoji armija, tuo metu vykdžiusi žiaurią Azijos šalių užkariavimo kampaniją, pasiūlė jam savo pagalbą – pinigais, ginklais ir žmonėmis.
Dar po dvejų metų generolas Aungas Sanas įkūrė Japonijos palaikomą vyriausybę, tačiau iki 1945 metų jis pasinaudojo britų pagalba išvaduoti Birmą nuo Tokijo kolonijinio valdymo.
