Skaitydama Nobelio paskaitą Osle po 21 metų nuo jos suteikimo, ji pažymėjo, jog premijos komiteto nariai „pripažino, kad prispaustieji ir izoliuotieji Birmoje taip pat yra pasaulio dalis; jie pripažino žmonijos vieningumą“.
„Nobelio taikos premijos gavimas reiškia man asmeniškai, kad turiu savo rūpinimąsi demokratija ir žmogaus teisėmis išplėsti už savo valstybės ribų, – pasakė Aung San Suu Kyi. – Nobelio taikos premija atvėrė duris mano širdyje“.
Aung San Suu Kyi, kuri nuo 1988 metų kovoja už demokratiją šalyje, vadinamoje dar ir Birma, kurią ilgai valdė kariškiai, sakė, kad „dažnai savo namų arešto dienomis aš pasijusdavau tartum nebesu realaus pasaulio dalis“.
Aung San Suu Kyi taip pat pareiškė, kad jos šalyje „dar nesiliovė kovos veiksmai“, atkreipdama dėmesį į šiauriniame regione vykstantį konfliktą su sukilėliais ir susirėmimus tarp budistų bei vienos musulmonų mažumos.
„Kovos veiksmai dar nesiliovė tolimoje šiaurėje. Vakaruose religinis smurtas, atvedęs prie padegimų ir žudymų, vyko vos kelios dienos prieš man pradedant kelionę, kuri šiandien atvedė čia“, – Aung San Suu Kyi sakė Osle.
Pastaraisiais mėnesiais Mianmaro režimas pasirašė preliminarias paliaubų sutartis su kai kuriomis sukilėlių grupuotėmis, kad baigtųsi pilietiniai konfliktai, krėtę dalį šalies regionų nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 1948 metais.
Tačiau šalies šiaurėje, kur pernai birželį po 17 metų trukusių paliaubų atsinaujino susirėmimai su Kačinų nepriklausomybės armija (KIA), konfliktai tęsiasi.
Pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo susirėmimų tarp daugumą sudarančių budistų ir pilietybės neturinčių musulmonų rohingjų netoli vakarinės sienos su Bangladešu.
Rachinų valstijoje šis smurto protrūkis nusinešė 50 žmonių gyvybių, dar dešimtys buvo sužeisti, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, o Jungtinės Tautos (JT) perspėjo apie „didžiulius sunkumus“ kuriuos patiria tūkstančiai dėl neramumų savo namus palikusių žmonių.
