Per šį iš anksto nepaviešintą vizitą Mianmaro lyderė lankysis vietovėje, iš kurios šalies kariuomenė išstūmė daugumą anksčiau ten gyvenusių musulmonų rohinjų.
Nobelio premijos laureatė, vadovaujanti šalies Nacionalinei lygai už demokratiją, tarptautinės bendruomenės buvo kritikuojama, kad nepasinaudojo savo moraliniu autoritetu rohinjams ginti.
Nuo rugpjūčio mėnesio iš Mianmaro į Bangladešą pabėgo apie 600 tūkst. šių pilietybės neturinčių etninės mažumos narių. Jie pasakojo apie Mianmaro karių vykdomus žudymus, žaginimus ir kaimų deginimus, vienam kovotojų išpuoliui prieš saugumo pajėgų postą išprovokavus nuožmų kariuomenės atsaką.
Tačiau, anot JT, kariuomenės veiksmus galima prilyginti etniniam valymui. Mianmaras toliau spaudžiamas tarptautinės bendruomenės rohinjams suteikti apsaugą ir galimybę grįžti namo.
„Valstybės patarėja (toks yra oficialus Aung San Suu Kyi pareigų pavadinimas) dabar yra Sitvėje ir toliau vyks į Maungdo ir Butidaungą. Kelionė truks vieną dieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė vyriausybės atstovas Zawas Htay.
Jo paminėtos vietovės yra smarkiai paveiktos pastarosios krizės, bet atstovas Mianmaro faktinės vadovės kelionės planų plačiau neaptarė.
Tai pirmas toks šalies vadovės vizitas į valstiją šalies vakaruose, kur įsiplieskė baisiausias nuo 2012 metų smurtas tarp bendruomenių, smarkiai paveikęs Mianmaro reputaciją pasaulyje.
Neaišku ar Aung San Suu Kyi apsilankys keletą iš šimtų kariuomenės sudegintų rohinjų kaimelių, prie kurių sunaikinimo, kaip manoma, prisidėjo vietiniai Rachinų valstijos budistai. Taip pat nežinoma, ar ji vyks aplankyti šalyje dar likusių rohinjų bendruomenių, gyvenančių su baime ir alkstančių priešiškai nusiteikusių kaimynų apsuptyje.
Manoma, kad tūkstančiai rohinjų yra įkūrę stovyklavietes netoli Maungdo miestelio, kur laukia valčių, galinčių juos perkelti į Bangladešą. Šie žmonės gyvena nuolat blogėjančiomis sąlygomis.
Stebėtojų nuomone, Aung San Suu Kyi pasirinko nekritikuoti kariuomenės, nes baiminasi pasipriešinimo iš itin įtakingos institucijos, atsakingos už šalies saugumo klausimus.
Budistų daugumą turinčiame Mianmare rohinjai yra itin nemėgstama visuomenės dalis, jiems nesuteikiama Mianmaro pilietybė ir vyrauja nuomonė, kad jie yra neteisėti imigrantai bengalai.
Stebėtojų nuomone, Aung San Suu Kyi pasirinko nekritikuoti kariuomenės, nes baiminasi pasipriešinimo iš itin įtakingos institucijos, atsakingos už šalies saugumo klausimus.
Mianmare rohinjai dėl savo padėties susilaukia mažai užuojautos, dėl to šios mažumo gynimas politiškai yra labai nepopuliarus sprendimas, ypač stiprėjant nacionalistinėms budistų nuotaikoms.
Aung San Suu Kyi vadovauja komitetui, kurio užduotis – atstatyti Rachinų valstiją ir į ją iš Bangladešo sugrąžinti rohinjus, atitinkančius griežtus grįžimo į Mianmarą kriterijus.
Trečiadienį vyriausybės atstovas Zawas Htay Bangladešą apkaltino stabdant repatriacijos procesą.
Daka vis dar neatsiuntė oficialaus sąrašo rohinjų, pabėgusių nuo rugpjūčio 25 dienos, AFP sakė jis.
Dauguma pabėgusių rohinjų apsistoję improvizuotose stovyklose, kurias jie statosi skurdžioje ir tankiai gyvenamoje Bangladešo teritorijoje netoli sienos su Mianmaru.
Maisto ir kitų būtiniausių atsargų beprecedenčiam skaičiui pabėgėlių mėginančios suteikti paramos organizacijos įspėja, kad didėja ligų protrūkių rizika.
