Kreipdamasi į Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) Hagoje teisėjus Mianmaro civilinė lyderė pripažino, kad kariuomenė galėjo panaudoti „neproporcingą jėgą“, bet sakė, jog tai neįrodo, kad ji bandė išnaikinti rohinjų mažumą.
Afrikos valstybė Gambija patraukė Mianmarą į TTT dėl kruvinos 2017 metų kampanijos, kai buvo nužudyta tūkstančiai žmonių, o maždaug 740 tūkst. rohinjų pabėgo į kaimyninį Bangladešą.
Kažkada tarptautiniu mastu liaupsinta už priešinimąsi Mianmaro chuntai, Aung San Suu Kyi šį kartą gynė šalies kariškius.
„Deja, Gambija pateikė Teismui klaidinantį ir neužbaigtą padėties Rachinų valstijoje vaizdą“, – Teismui pareiškė Aung San Suu Kyi, kuri vilkėjo tradicinę Mianmaro suknelę ir buvo su gėlėmis plaukuose.
Ji įrodinėjo, kad kariuomenė reagavo į vieną šimtų rohinjų kovotojų 2017 metų ataką.
„Negalima atmesti galimybės, kad gynybos tarnybų nariai kai kuriais atvejais panaudojo neproporcingą jėgą nepaisydami tarptautinės humanitarinės teisės ar kad jie nepakankamai aiškiai skyrė kovotojus ir civilius“, – sakė ji.
Tačiau Aung San Suu Kyi pabrėžė, kad Mianmaras imasi savo tyrimų, ir pridūrė: „Be abejo, šiomis aplinkybėmis genocido tikslas negali būti vienintelė hipotezė.“
„Įtarimai yra nesąmonė“
Gambija, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai, kaltina Mianmarą pažeidus 1948 metų Konvenciją dėl genocido ir prašo TTT imtis skubių priemonių tolesniam smurtui sustabdyti.
JT tyrėjai pernai padarė išvadą, kad Mianmaro veiksmai prieš rohinjus prilygsta genocidui, o teisių gynimo grupės parengė įtariamų pažeidimų sąrašą.
Tačiau Aung San Suu Kyi sakė, kad 1946-aisiais įkurtas Teismas, kuris sprendžia ginčus tarp JT narių, nepatvirtino genocido masinio civilių išvarymo per 10-o dešimtmečio Balkanų karus atvejais.
Maždaug 250 Mianmarą remiančių protestuotojų susirinko priešais TTT pastatą su Aung San Suu Kyi atvaizdais ir užrašais „Mes jus palaikome“.
„Šie įtarimai Mianmaro ir [Aung San] Suu Kyi atžvilgiu yra nesąmonė. Mes tik norime, kad mūsų šalis klestėtų, o Suu Kyi yra žmogus, galintis tai pasiekti“, – sakė 53 metų Chomaras Oosterhofas iš Mianmaro, gyvenantis Nyderlanduose.
Tuo metu prie Teismo susirinkusi nedidelė rohinjų šalininkų grupė šaukė: „Aung San Suu Kyi, gėda!“ Vienas protestuotojas laikė plakatą su vieno iš Mianmaro generolų atvaizdu ir užrašu „Ieškomas dėl masinio žudymo“.
74 metų Aung San Suu Kyi ramiai sėdėjo, kai antradienį, Gambijai dėstant savo argumentus prieš Mianmarą, Teismas klausėsi šiurpių pasakojimų apie žudymą ir žaginimą.
Gambijos teisingumo ministras Abubacarras Tambadou, kuris išdėstė savo šalies argumentus, sakė, jog būtų „itin liūdna“, jei Aung San Suu Kyi pakartotų savo ankstesnius paneigimus.
Jis paragino Teismą nurodyti „sustabdyti genocidą“.
Parama namie
TTT teisėjai anksčiau tik vieną kartą yra nusprendę, kad buvo vykdomas genocidas: dėl 1995 metų žudynių Srebrenicoje Bosnijoje.
Aung San Suu Kyi sprendimas asmeniškai vadovauti šalies gynybai teisme Hagoje yra populiarius Mianmare, kur daugelis rohinjus laiko nelegaliais imigrantais.
Šalininkai su vėliavomis antradienį per mitingus keliuose Mianmaro miestuose reiškė paramą Aung San Suu Kyi. Mitingo Jangone organizatoriai naujienų agentūrai AFP sakė turintys valdžios leidimą internetu tiesiogiai transliuoti TTT trečiadienio posėdį dideliame ekrane prie merijos.
Šalyje taip pat atsirado reklaminių stendų su Aung San Suu Kyi ir trijų besišypsančių generolų atvaizdais.
Aung San Suu Kyi anksčiau būdavo minima greta tokių asmenybių kaip Nelsonas Mandela ir Mahatma Gandhi, o 1991 metais gavo Nobelio taikos premiją už pasipriešinimą Mianmaro karinei chuntai.
15 metų namų arešte gyvenusi Aung San Suu Kyi į laisvę išėjo 2010-aisiais ir atvedė savo partiją į pergalę 2015 metų rinkimuose. Tačiau ją kalinusių generolų gynimas tarptautinei bendruomenei dabar atrodo nepriimtinas.
Mianmarui gresia ir daugiau teisinių problemų dėl rohinjų persekiojimo, įskaitant tyrimą, pradėtą Tarptautinio Baudžiamojo Teismo – atskiro Hagos karo nusikaltimų tribunolo, ir ieškinį Argentinoje, kuriame minimas Aung San Suu Kyi vardas.
