„Jie buvo įkalinti ne dėl to, kad jie – žurnalistai“, o dėl to, kad „teismas nusprendė, jog jie pažeidė Valstybės paslapčių įstatymą“, sakė ji Hanojuje vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume. Tai buvo pirmieji Mianmaro lyderės tiesioginiai komentarai šiuo klausimu.
Šie gruodį areštuoti Mianmaro piliečiai – 32 metų Wa Lone'as ir 28 metų Kyawas Soe Oo buvo pripažinti kalti pažeidę Valstybės paslapčių įstatymą – drakonišką britų kolonijinės eros teisės aktą, numatantį iki 14 metų laisvės atėmimo bausmes.
Ši byla, daugelio laikoma puolimu prieš žiniasklaidos laisvę, pasaulyje sukėlė pasipiktinimą. Įtariama, kad tokiu būdu Mianmaro valdžia mėgina nutildyti asmenis, pranešančius apie musulmonų rohinjų represijas, kurias pernai Rachinų valstijoje vykdė saugumo pajėgos.
Aung San Suu Kyi ragino verdikto kritikus, tarp kurių buvo ir Jungtinės Tautos, nemažai teisių gynimo grupių ir JAV viceprezidentas, „parodyti“, kur buvo padaryta teisingumo vykdymo klaida.
„Byla buvo nagrinėjama atvirame teisme... Nemanau, kad kas nors pasivargino perskaityti teisėjo sprendimą“, – pridūrė ji.
Suimti žurnalistai atmeta mestus jiems kaltinimus ir tikina, kad buvo apšmeižti dėl savo pastangų demaskuoti 10 rohinjų sušaudymą be teismo, esą įvykusį pernai rugsėjį viename šiaurinės Rachinų valstijos kaime.
Anot reporterių, policija pakvietė juos pietų ir perdavė jiems dokumentų. Kai abu žurnalistai išėjo iš restorano, jie buvo areštuoti už įslaptintos medžiagos įgijimą.
Šią savaitę JT žmogaus teisių biuras apkaltino Mianmarą „vykdant prieš žurnalistus nukreiptą kampaniją“.
Naujausioje ataskaitoje JT žmogaus teisių biuras pasmerkė „vyriausybės ir kariuomenės (vykdomą) įstatymo ir teismų instrumentalizaciją, vedant politinę kampaniją prieš nepriklausomą žurnalistiką“.
Mianmaro lyderė savo ruožtu kol kas nepriima užsienio kritikos ir tvirtina, kad jos šalis bando susidoroti su „teroristais“ iš musulmonų mažumos. Tačiau ketvirtadienį ji užsiminė apie savo šalies kariuomenės pastangas susidoroti su krize.
„Žinoma, esama būdų, kuriais, kaip dabar matyti, situacija būtų išspręsta geriau“, – sakė Aung San Suu Kyi
Didžioji dalis budistinio Mianmaro visuomenės itin neigiamai nustačiusi rohinjų atžvilgiu ir nejaučia užuojautos šiai etninei mažumai, kurios nariams nesuteikiama pilietybė, ribojamas jų judėjimas, jie neturi galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įgyti išsilavinimo.
Apie 700 tūkst. rohinjų pabėgo iš šiaurinės Rachinų valstijos į Bangladešą, Mianmarui pernai rugpjūtį pradėjus represijas prieš sukilėlius ir šioms peraugus į didesnio masto susidorojimą su šia mažuma. Rohinjų kaimai buvo deginami, o jų gyventojai žudomi ir prievartaujami karių bei gyventojų daugumą sudarančių budistų gaujų.
