Šalyje po vasario 1-osios perversmo, kai buvo nušalinta civilinė lyderė Aung San Suu Kyi, vyko masiniai protestai, o armija ėmėsi brutalaus atsako.
Per chuntos, pasivadinusios Valstybės Valdymo Taryba, vykdomą kampaniją jau žuvo kone 890 civilių, o beveik 6,5 tūkst. žmonių buvo areštuoti, praneša viena vietos stebėjimo grupė.
Šeštadienį demonstrantai socialinėje žiniasklaidoje skelbė tradicinės makaronų sriubos, Mianmare dažnai patiekiamos per laidotuves, nuotraukas.
„Pagaminau [šią sriubą] per jo gimtadienį, nes noriu, kad jis greitai mirtų, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Jangono gyventojas. – Daug nekaltų žmonių dėl jo neteko gyvybių. Taigi, jei jis mirtų, visa šalis džiaugtųsi.“
Antrajame pagal dydį šalies mieste Mandalėjuje aktyvistai per „laidotuves“ sudegino chuntos lyderio atvaizdų ir netikrų karstų.
Minui Aungui Hlaingui šeštadienį sukako 65-eri. Pagal šalies 2008 metų konstituciją tokio amžiaus jis, kaip ginkluotųjų pajėgų vadas, privalėjo išeiti į pensiją.
Kai kurie analitikai mano, jog tai buvo viena priežasčių, nulėmusių jo sprendimą užgrobti valdžią, nes jam neliko kelio į aukštesnį postą su kariuomenės remiama politine partija, sutriuškinta per rinkimus praėjusiais metais.
Prieš perversmą Minas Aungas Hlaingas tarptautinėje bendrijoje buvo laikomas pariju ir smerktas už brutalią 2017 metų kampaniją prieš šalies rohinjų mažumą.
Dėl neapykantos kalbos prieš šią persekiojamą mažumą kurstymo jis buvo blokuotas socialiniame tinkle „Facebook“, o Jungtinių Tautų tyrėjai ragina jį ir kitus armijos lyderius teisti už genocidą.
Tačiau jis kategoriškai neigdavo beveik visus įtarimus žmogaus teisių pažeidimais ir tvirtina, kad karinės operacijos, privertusios maždaug 750 tūkst. rohinjų pabėgti į Bangladešą, buvo pateisinamos ir vykdomos prieš sukilėlius.
Vadovauti Mianmaro ginkluotosioms pajėgoms jis buvo paskirtas 2011 metais, ankstesnei karinių lyderių kartai po dešimtmečius trukusio chuntos valdymo vykdant šalies pereigą prie parlamentinės sistemos.
Mino Aungo Hlaingo režimas po pučo sulaukė tarptautinio pasmerkimo ir sankcijų. Susirūpinimą kelia augantis smurto mastas, politiniai kaliniai, interneto blokavimas ir spaudos laisvės varžymas.
Jo Valstybės valdymo taryba šeštadienį tvirtino, kad siekia „ilgalaikės taikos visai šaliai“, rašė vienas valstybinis laikraštis.
