Balandį visa Europa nustebo, kai socdemas Heiko Maasas, didžiojoje koalicijoje gavęs užsienio reikalų ministro pareigas, ėmė atvirai kritikuoti Rusiją ir jos elgesį.
Imta kalbėti apie tam tikrą skilimą Vokietijos socialdemokratų partijos gretose – juk tarp senųjų partiečių gausu vadinamųjų „suprantančiųjų Rusiją“ (Russlandverstehers).
Prorusiškumas – nepagrįstas mitas
Tokiais tik iš dalies pagrįstai vadinti ne tik buvęs kancleris Gerhardas Schröderis, bet ir abu užsienio reikalų ministrai – Sigmaras Gabrielis bei Frankas-Walteris Steinmeieris. Pastarasis dabar yra Vokietijos prezidentas.
Kaip rašo šią savaitę Lietuvoje viešėjusi Prancūzijos tarptautinių santykių instituto analitikė Barbara Kunz, iš dalies todėl, kad ir S.Gabrielis, ir F.W.Steinmeieris iš tiesų nėra prorusiški.
Jie tiesiog lieka ištikimi dialogo su Maskva idėjai, kuri Šaltojo karo metu sudarė Vakarų Vokietijos socdemų vykdytos „Rytų politikos“ (Ostpolitik) pagrindą.
„Socialdemokratai laikėsi Berlyno linijos. Steinmeieris buvo savikritiškas, kai viešai klausė, ar Vakarai tikrai supranta Rusijos požiūrį į dabartinius įvykius ir procesus nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo, ir kai kritikavo NATO „žvanginimą ginklais“.
Bet tokie pareiškimai nestumia Steinmeierio į prorusišką stovyklą. Nė viename viešame savo pareiškime jis nevadino Rusijos veiksmų teisėtais“, – rašo B.Kunz.
Ir vis dėlto: akivaizdu, kad H.Maasas, skirtingai nei jo pirmtakai, nekalba apie būtinybę suprasti Rusiją ir kaltės dėl dabartinių įtampų ieškoti pačiuose Vakaruose.
Ne, jis tiesiai sako, kad, kalbant apie Rusiją, „mums reikia pripažinti realybę“ – ši šalis vis agresyvesnė. Iš kur toks pokytis retorikoje?
Pasirinkimas: Europa arba Rusija
Analitikas M.Kimmage'as 15min priminė tradiciškai pateikiamas priežastis, kodėl Vokietijoje keičiasi požiūris į dabartinę Rusiją.
Tai, be abejo, – pačios Rusijos veiksmai nuo 2014-ųjų, taip pat – kartų skirtumai (Ostpolitik jau blėsta, kaip ir su Antruoju pasauliniu karu susijęs nacionalinės kaltės jausmas). Galiausiai – besikeičiantys Vokietijos santykiai su JAV.
„Tokie paaiškinimai yra populiariausi. O aš dar pridėčiau struktūrinį lankstumą, kuriuo gali džiaugtis socdemai – jie nėra tokie artimi verslui kaip Krikščionių demokratų sąjunga, todėl iš verslo lobistų sulaukia mažiau spaudimo dėl sankcijų“, – 15min aiškino M.Kimmage'as.
Be to, jo teigimu, politinis kraštovaizdis keičiasi: ir kairieji, ir dešinieji populistai tęsia savo žygį, nuosekliai atimdami reitingo taškų iš socdemų. Tiesa, M.Kimmage'as nesutiktų, kad vadinamieji Putinverstehers dabar balsuoja už kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ arba už radikalių kairiųjų „Die Linke“.
„Galima galvoti kitaip: socialdemokratai yra vieni iš dviejų centristinių partijų Vokietijoje, o juk pagrindinis centristinės pozicijos elementas yra parama Europos Sąjungai.
Socdemai nėra tokie artimi verslui kaip Krikščionių demokratų sąjunga, todėl iš verslo lobistų sulaukia mažiau spaudimo dėl sankcijų.
Palaikydama „Brexit“, kišdamasi į politiką Rytų Europoje ir palaikydama Donaldą Trumpą per prezidento rinkimus JAV, Rusija pati pasiskelbė ES priešininke. Todėl Europos politikai turi pasirinkti: remti ES ar šiltai kalbėti apie Rusiją. Schröderis, kai buvo premjeras, taip rinktis neprivalėjo.
Manau, kad socdemai pasirinko ES. Partijai nebūtina pasisakyti už karinius veiksmus prieš Rusiją – ji jau mato save kaip ES gynėją nuo Rusijos ir nuo jos pastangų pakenkti Bendrijai. Šiuo atveju pasirinkti padėjo ir Sergejaus Skripalio apnuodijimas Anglijoje“, – kalbėjo M.Kimmage'as.
D.Trumpu negalima pasitikėti
Analitikas vis dėlto pridūrė, kad galbūt poslinkiai Vokietijoje stebimi ir dėl subtilesnių dalykų. Jo teigimu, Berlyne nė neabejojama, kad JAV prezidentas D.Trumpas yra visiškai nepatikimas.
„Vieną dieną jis spaus ranką Macronui, atsistos šalia Dalios Grybauskaitės ir vadins save pačiu kiečiausiu kovotoju su Rusija, bet kitą rytą pakvies Putiną į Baltuosius rūmus.
Galbūt Europa prasiirs į priekį su Trumpu, o gal ir ne – gal įvyks kivirčas ar prekybos karas, o galbūt JAV paskęs pilietiniuose neramumuose ir negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl Europos gynybos.
Ar tu socialdemokratas, ar ne – bet kuris rimtas Europos politikas tiesiog privalo galvoti apie tokius scenarijus“, – 15min tvirtino M.Kimmage'as.
Anot analitiko, šiuo metu, kai Rusija agresyviai šiaušiasi prieš ES, o Ameriką, kurią apnikusios vidaus problemos ir kurią valdo vaikiškas prezidentas, Vokietija privalo šaltakraujiškai žvelgti į Rusiją ir nusikratyti bet kokių iliuzijų bei naivaus mąstymo.
„Neabejoju, kad Maasas ir toliau kalbės apie norą diplomatinėmis pastangomis numalšinti įtampą santykiuose su Rusija, o Vokietiją vadins tiltu tarp Rytų ir Vakarų.
Bet Minsko susitarimų Rusija nevykdo jau ketverius metus, be to, Maskva vis bando susilpninti ES. Tad Maasas jaus atsakomybę ginti Vokietiją ir Europą nuo Rusijos. Tai reiškia, kad pasaulis pasikeitė. Dabar – jau ne 1990-ieji“, – 15min sakė M.Kimmage'as.
