Socialdemokratas Bronius Bradauskas sako, kad M.Chodorkovskio paleidimas Lietuvai išvis neturėtų rūpėti, nes tai esą tik Rusijos vidaus reikalas.
V.Putinui pagailo M.Chodorkovskio?
„Jeigu parašė žmogus malonės prašymą ir jis suteiktas, tai viskas tvarkoj. Visada yra už tokius ekonominius nusikaltimus amnestuojami žmonės. Tai nieko blogo. O ar čia demokratija, ar ne – sunku pasakyti. Tą demokratiją ne visi žmonės vienodai supranta. Kai kuriems atrodo, kad demokratinėje šalyje padaręs nusikaltimą turi ir atsėdėti visą laiką, o kitiems pagailsta žmogaus, jie sako, kad jau pasėdėjo, užteks“, – svarstė Seimo narys.
Tą demokratiją ne visi žmonės vienodai supranta, – aiškino B.Bradauskas.
B.Bradauskas nemano, kad M.Chodorkovskiui malonė buvo suteikta tik siekiant pagerinti pasaulyje Rusijos ar V.Putino įvaizdį.
„Kiek jau ten jam likę buvo sėdėti? Keli mėnesiai. Nemanau, kad tai parodomoji akcija. Va, jei kokie dveji, treji metai dar būtų likę sėdėti, tai tada galbūt“, – kalbėjo socialdemokratas.
Caras moka būti geras
Tuo tarpu kiti 15min.lt kalbinti politologai ir politikai įsitikinę, kad V.Putino nuoširdumu tikėti būtų naivu.
„Manau, tai buvo paprasčiausia proga pademonstruoti geraširdiškumą, – sako Rytų Europos studijų centro politologas Laurynas Kasčiūnas. – Diplomatine prasme metai buvo įdomūs, Rusija pasiekė daug pergalių – Sirijoje, Ukrainoje, – o su M.Chodorokovskiu V.Putinas dar „užmetė“ pabaigai: „metų gale galiu būti ir geraširdis“.
Jo manymu, šis viešųjų ryšių žingsnis adresuotas tiek Rusijos visuomenei, tiek tarptautinei bendruomenei. Pagrindinė mintis: „V.Putinas – caras, kuris yra griežtas, tačiau gali būti ir geras“.
Seimo narys liberalas Petras Auštrevičius mano, kad Rusijos prezidento nenuoširdumą atskleidžia ir tai, kad M.Chodorkovskis galėjo būti spectarnybų priverstas parašyti malonės prašymą, kad V.Putinas galėtų pasididžiuoti jį išlaisvinąs.
„Jei tikėtume ta informacija, kad jam buvo suteikta alternatyva laukti kitų teismų ir ilgesnių bausmių kalėjime, ar parašyti malonės prašymą ir išeiti į laisvę, tai yra spaudimas. Žmogus, praleidęs kalėjimuose dešimt metų tomis sąlygomis, kurios nėra pačios lengviausios ir žmogiškiausios, tokiam spaudimui pasiduoda. Aš jį visiškai suprantu“, – teigė P.Auštrevičius.
Vakarų neįtikins?
Seimo narys pažymi, kad artėjant Sočio olimpinėms žaidynėms panašių akcijų Rusijoje gali būti ir daugiau – V.Putinas stengsis demonstruoti, kad Vakarų šalių lyderių sprendimai nevykti į Sočį yra nepagrįsti, o Rusija yra demokratiška teisinė valstybė.
Čia yra tik žaidimai, o žaisti jie moka, – sako P.Auštrevičius.
„Artimiausiu laiku, matyt, matysime daug tokių viešųjų ryšių akcijų, kur Rusiją norima bus pateikti kaip demokratišką, laisvą valstybę, kuri kreipia dėmesį į kiekvieną žmogų. Bet čia yra tik žaidimai, o žaisti jie moka. Galiu pasakyti tik tiek, kad su M.Chodorkovskio paleidimu demokratijos pavasaris į Rusiją tikrai dar neatėjo“, – teigė politikas.
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas neabejoja, kad Vakarų pasaulis M.Chodorkovskio išlaisvinimą iš tiesų įvertins teigiamai, tačiau politologas L.Kasčiūnas sako, kad po įvykių Ukrainoje Vakarai – ir ypač Europos Sąjunga – į Rusiją jau pradėjo žiūrėti daug realistiškiau ir taip lengvai nepakibs ant Kremliaus kabliukų.
„Vakaruose stiprėja supratimas, kad su Rusija lengvai sugyventi nepavyks, kad bet kokį bendradarbiavimą ji išnaudoja vien geopolitiniams tikslams. Taigi manau, kad visi puikiai supranta, jog ir M.Chodorkovskio paleidimas yra tik imitacija“, – teigė jis.
Įtaka prarasta
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas tvirtina, kad sprendimas išlaisvinti M.Chodorkovskį galėjo būti priimtas ir dėl to, kad V.Putinas norėjo pademonstruoti esąs bebaimis.
„Gal V.Putinui pritrūko realių priešininkų? Gal jis pasijuto jau tokioj galybėj, kad gali sau leisti ir tokius gestus?“ – svarstė jis.
Aš galiu duoti ranką nukirsti, kad jis tikrai nepaliks Rusijos ir dalyvaus būsimos Rusijos demokratijos ir pilietinės visuomenės kūrime, – įsitikinęs E.Zingeris.
Politologas L.Kasčiūnas sutinka, kad M.Chodorkovskis nebeturi nei politinio, nei finansinio kapitalo, kad galėtų sutelkti opoziciją arba pasiūlyti alternatyvą V.Putino režimui.
Tikėtina, kad į laisvę išėjęs M.Chodorkovskis neliks Rusijoje, o išvyks į užsienį. „Nesu tikras, ar ji pajėgus ką nors padaryti, net ir to norėdamas", – buvusio naftos magnato galią vertina politologas.
Tuo tarpu konservatorius Emanuelis Zingeris tvirtina priešingai. Pasak jo, M.Chodorkovskis yra nepaprastai tolerantiškas, plataus akiračio žmogus, kuris tikrai neliks politinio gyvenimo nuošalėje.
„Aš galiu duoti ranką nukirsti, kad jis tikrai nepaliks Rusijos ir dalyvaus būsimos Rusijos demokratijos ir pilietinės visuomenės kūrime. Aš jums garantuoju, kad jis yra Rusijos patriotas“, – sakė E.Zingeris.
M.Chodorkovskis yra simbolinė figūra karo, kurį V.Putinas jau laimėjo. „1996 metais Rusijoje keli oligarchai iš esmės valdė pusę šalies ekonomikos – tai yra B.Jelcino laikų pasekmė, bet 2004 metais to nebeliko ir jų vietą užėmė vadinamieji silovarchai, žmonės iš politinio elito. O tie, kurie nori Rusijoje užsiimti stambiu verslu, turi „pasirašyti“ neformalų kontraktą su režimu. Jei nori būti savarankiškas, remti opozicines partijas, tu būsi arba kalėjime, arba užsienyje, o tavo turtai bus išgrobstyti. Taigi M.Chodorkovskis buvo paskutinis, kuris bandė „nepasirašyti„ šio kontrakto“, – teigė L.Kasčiūnas.
