Per savo vizitą į Airiją M.Barnier paragino įtraukti į „Brexit“ susitarimą „aiškų ir veiksmingą sprendimą Airijai“ ir pridūrė: „Kol nepasieksime šio susitarimo, deryboms bus pavojus“.
Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras perspėjo, kad Didžiosios Britanijos „požiūris į derybas turės tam tikru būdu pasikeisti“, jei norima pasiekti susitarimą šiuo klausimu.
„Nepasiekus Airijos sienos klausimo sprendimo, negali būti jokios išstojimo iš ES sutarties“, – sakė jis.
Londonas įsipareigojo sudaryti tokią sutartį, kad būtų išvengta realių sienų ir muitinės patikrinimų tarp JK priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos Respublikos.
Visos šalys sutaria, kad ši sąlyga yra gyvybiškai svarbi, norint išsaugoti 1998-ųjų Didžiojo penktadienio taikos susitarimą.
Tuo pat metu Londonas sakė po „Brexit“ nepasirašysiantis muitų sutarties su ES ir buvo paragintas rasti būdą suderinti šias dvi priešingas pozicijas.
ES savo ruožtu pateikė „atsarginį“ pasiūlymą, pagal kurį muitų sąjungoje liktų tik Šiaurės Airija.
„Atsarginė priemonė, kuria papildėme sutarties juodraštį, nėra įtraukta tam, kad pakeistume JK raudonąsias linijas. Ji įtraukta dėl pačių JK raudonųjų linijų buvimo – dėl raudonųjų linijų muitų sąjungai ir bendrosios rinkos“, – teigė M.Barnier.
Pasak Airijos užsienio reikalų ministro Simono Coveney, iki birželį vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo būtina padaryti „esminę pažangą“.
„Būtų priimtini tik specialiai Šiaurės Airijai skirti sprendimai. Iki birželio turime sparčiai susitarti dėl keleto naujų klausimų kalbant apie pasiskirstymo mastą, muitus ir reguliavimą“, – pridūrė M.Barnier.
JK nenori priklausyti muitų sąjungai su ES, kad po išstojimo iš bloko galėtų sudarinėti prekybos sutartis su kitomis pasaulio šalimis.
Lordų kova
M.Barnier nesutiko, kad „atsarginis“ sprendimas keltų grėsmę Britanijos teritoriniam vientisumui, apie tai užsiminus Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) lyderei Arlene Foster.
Ji pirmadienį pareiškė, jog ES derybininko „siūlymas, kad mums būtų taikomas visos Arijos reguliavimo scenarijus, pagal kurį turėtume sieną palei Airijos jūrą, yra tiesiog nepriimtinas. Tai nepriimtina konstituciškai, politiškai ir tikrai nepriimtina ekonominiu požiūriu“.
M.Barnier į tokią kritiką atsakė, kad savo derybų taktika jis nesiekia „atkeršyti ir nubausti“ Britaniją.
Briuselis iki šiol atmesdavo Londono techninius sprendimus dėl realių sienų išvengimo, o britų premjerei Theresai May šiuo klausimu jos šalyje daromas vis didesnis spaudimas.
JK parlamento Lordų Rūmai anksčiau šį mėnesį sudavė jai rimtą smūgį, priėmę vieno svarbaus įstatymo pataisas, reikalaujančias ministrų paaiškinti, kokių veiksmų jie imasi derybose dėl Britanijos tolesnio dalyvavimo muitų sąjungoje.
Lordų Rūmų nariai 335 balsais prieš 244 pritarė teisės akto pataisai, kuri suteiktų įstatymų leidėjams galutinį žodį dėl „Brexit“ derybų su Briuseliu rezultato.
Pataisas, veikiausiai gegužę, vėl svarstys Bendruomenių Rūmai, o proeuropietiškai nusiteikę valdančiosios Konservatorių partijos nariai turės apspręsti, ar priešintis šiems pokyčiams.
Lordų Rūmų nariai pirmadienį sudavė dar vieną smūgį vyriausybei. Jie balsavo dėl leidimo parlamentui užblokuoti „Brexit“ derybų „jokios sutarties“ scenarijų, kad šalis liktų Europos Sąjungoje, kol būtų pasiektas kitas susitarimas.
Lordų Rūmų nariai 335 balsais prieš 244 pritarė teisės akto pataisai, kuri suteiktų įstatymų leidėjams galutinį žodį dėl „Brexit“ derybų su Briuseliu rezultato. Tai reiškia, kad jei parlamentarai nebus patenkinti galutiniu susitarimu, šalis galėtų likti ES.
Vis dėlto, kad šis pasiūlymas įsigaliotų, jam dar turės pritarti visas britų parlamentas.
„Brexit“ šalininkas parlamentaras Jacobas Reesas-Moggas perspėjo, kad ne rinkimų būdu paskirti kolegos kelia pavojų savo institucijos reputacijai.
„Kai Lordų Rūmai priešinasi demokratiškai išrinktai vyriausybei ir mėgina užkirsti kelią teisės aktams būdami paskirtaisiais parlamento nariais, daugelis kurių gauna Europos Sąjungos pensijas, jie patys daro savo reputacijai didžiulę žalą“, – sakė jis radijui LBC.