Dėl koalicijos derėjosi, žinoma, pačios A.Merkel vadovaujamas konservatyvus blokas, žalieji ir libertarinė, verslui palanki Laisvųjų demokratų partija (FDP). Būtent pastarosios lyderis Christianas Lindneris sekmadienį paskelbė, kad traukiamasi iš derybų.
Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) kartu su sąjungininkais Bavarijoje – Krikščionių socialine sąjunga (CSU) dar gali bandyti iš naujo susitarti su socialdemokratais dėl tolesnio darbo vadinamojoje „vaivorykštės“ koalicijoje, bet kairieji jau ne kartą skelbė, kad yra pasiruošę darbuotis opozicijoje.
A.Merkel pirmadienį susitinka su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, kurį informuos apie derybas ir aptars šalies politinę ateitį. Pati kanclerė žada išvesti Vokietiją iš krizės.
O situacija sudėtinga. Naujų rinkimų rezultatai gali būti panašūs, be to, derybos tarp vis konservatyvesnių dešiniųjų, žaliųjų ir stambiojo verslo interesų gynėjų, ko gero, kitaip nei žlugimu baigtis ir negalėjo.
Dienraštis „Die Zeit“ neseniai pateikė net 30 klausimų, dėl kurių nesutarė derybų dalyviai, sąrašą – kalbama ir apie kanapių legalizavimą, ir apie pašalpas motinoms. Vis dėlto pagrindiniai požiūrių skirtumai išryškėjo keturiose srityse.
Imigracija
Migrantai ir pabėgėliai jau daugiau nei dvejus metus yra bene sudėtingiausia politinė tema Vokietijoje. A.Merkel 2015 metais atvėrė šalies duris ir priėmė maždaug 1,2 mln. prieglobsčio prašytojų.
A.Merkel 2015 metais atvėrė šalies duris ir priėmė maždaug 1,2 mln. prieglobsčio prašytojų.
Apklausos rodė, kad daugiau nei pusė vokiečių tokį sprendimą sveikino, tačiau atsirado ir daug tokių, kurie smerkė A.Merkel žingsnį. Tokia nepasitenkinimo banga leido radikalių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) po rinkimų patekti į Bundestagą.
CDU ir ypač CSU, veikianti Bavarijoje, į kurią iš Austrijos 2015 metais atvyko dešimtys tūkstančių prieglobsčio prašytojų, norėtų, kad Vokietija per metus priimtų ne daugiau nei 200 tūkst. atvykėlių.
Žalieji, pasisakantys už plačias migrantų teises ir multikultūrinę visuomenę, pastarosiomis dienomis jau buvo sutikę su tokiu apribojimu. Tačiau žalieji ir toliau reikalauja, kad būtų atnaujintas vadinamasis šeimų susivienijimo procesas.
Šios taisyklės leidžia atvykti į šalį joje jau esančių migrantų artimiesiems. Tačiau Berlynas pernai įšaldė procesą iki 2018 metų kovo – karo pabėgėliams, pavyzdžiui, sirams, taikomas metų trukmės laikinasis prieglobstis.
Žalieji nori, kad procesas būtų atnaujintas, bet su tuo nesutinka nei CSU, nei FDP. Be to, žalieji atmeta kitų partijų reikalavimus paskelbti Šiaurės Afrikos valstybes – Alžyrą, Maroką ir Tunisą – „saugiomis kilmės šalimis“.
Klimato kaita
Vokietija analitikų jau kuris laikas garbinama kaip švarios energijos pionierė, sparčiai judanti visiško perėjimo atsinaujinančių energijos išteklių link. Tačiau šalyje maždaug 40 proc. visos elektros energijos vis dar pagaminama deginant anglį.
Visos partijos tvirtina esančios įsipareigojusios siekti ambicingų Vokietijos aplinkosaugos tikslų, tačiau nesutaria, kaip tai padaryti.
Kaip pranešama, žalieji reikalauja atsisakyti 10 labiausiai teršiančių šalies elektrinių, kūrenamų anglimis. Iš pradžių jie reikalavo uždaryti dvigubai daugiau tokių elektrinių.
Jie taip pat ragina pereiti prie organinės žemdirbystės ir imtis bioįvairovės apsaugos veiksmų bei didinti gyvūnų gerovę.
Europa
Visos derybose dėl koalicijos dalyvaujančios partijos yra proeuropietiškų pažiūrų ir palaiko siūlymus reformuoti Bendriją. Vis dėlto jos neturi vienos nuomonės dėl to, kaip tai reikėtų įgyvendinti bei kas už tai turėtų mokėti.
Žalieji palaiko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono Europos Sąjungos viziją ir remia jo pasiūlymus dėl bendro euro zonos biudžeto bei naujų finansų ministro pareigų, tačiau CDU neslepia skeptiško požiūrio šiais klausimais, o FDP apskritai yra nusiteikusi prieš tuos pasiūlymus.
FDP priešinasi bet kokioms priemonėms, kurios sukurtų bendrą skolos valdymo sistemą arba priverstų Vokietiją finansiškai padėti su ekonominiais sunkumais susiduriančioms šalims.
FDP priešinasi bet kokioms priemonėms, kurios sukurtų bendrą skolos valdymo sistemą arba priverstų Vokietiją finansiškai padėti su ekonominiais sunkumais susiduriančioms šalims.
Žalieji yra atviresni „solidarumo“ su euro zonos šalimis, turinčiomis sunkumų, idėjai.
Dėl Ankaros, su kuria Berlynas smarkiai nesutaria pilietinių teisių klausimais, CSU nori padaryti galą įstrigusioms deryboms dėl Turkijos priėmimo į ES.
Žalieji savo ruožtu tvirtina, kad tokia galimybė Turkijai turėtų būti suteikta, kai tai šaliai nebevadovaus Recepas Tayyipas Erdoganas.
Mokesčiai
FDP per rinkimų kampaniją žadėjo sumažinti mokesčius – šiai partijai netinka esą per kuklūs dabartiniai pasiūlymai. Verslui palankūs liberalai nori panaikinti solidarumo mokestį, kurio tikslas – padėti vargingesniems rytiniams regionams.
Tačiau žalieji nuosekliai priešinasi mokesčių mažinimui ir net nori daugiau valstybės išlaidų.
