Vienose šalyse gyventojų prieaugis dėl imigracijos auga (JAV, Didžioji Britanija, Vokietija ir pan.), o kitose, pavyzdžiui Lietuvoje – jis mažėja dėl emigracijos. Nuo nepriklausomybės atgavimo laikų 1990 metais Lietuvoje gyveno 3,7 milijono gyventojų, o jau 2017 metais gyventojų sumažėjo iki 2,8 milijono (beveik 700 tūkstančių dėl emigracijos ir beveik 170 tūkstančių dėl natūralaus neigiamo prieaugio), tačiau tai nėra katastrofa mažai valstybei. Panašios tendencijos būdingos ne vienai senėjančio Europos Sąjungos šalių žemyno valstybei.
Emigraciją būtų galima paversti ir teigiamu aspektu Lietuvai, kurioje jau atvyko per 40 tūkstančių įvairių trečiųjų šalių piliečių, tarp kurių daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos (apie tūkstantį imigrantų iš šalies). Kiek mažiau – iki tūkstančio imigrantų atvyksta iš Indijos, Sirijos, Latvijos, Rumunijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos ir pan. Vieni atvykę čia dėl mokslų ar laikino darbo, tad laikomi trečiosios šalies piliečiais, laikinai reziduojančiais Lietuvoje, kiti atvykę čia gyventi – tai prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai ar asmenys be pilietybės.
Per praėjusius metus Lietuvoje prieglobsčio oficialiai paprašė kiek daugiau nei 400 asmenų, o iš jų pabėgėlio statusas suteiktas tik mažiau nei 200 asmenų. Verta pabrėžti, jog daugiau nei pusė į Lietuvą atvykusių prieglobsčio prašytojų iš jos pabėga į kitas šalis, tad baimintis, jog pabėgėliai ar asmenys iš trečiųjų šalių uzurpuos Lietuvos darbo rinką ar išstums tautiečius į paribius yra mažų mažiausiai jei ne juokingas, tai apgailėtinai netikslus.
Pagal statistiką pastaraisiais metais prieglobsčio prašytojų daugiausia yra iš Sirijos (161), Rusijos (61), Irako (38), Afganistano (32), Ukrainos (26), Baltarusijos (12) ir Gruzijos (7).
Didžiausias skaičius į Lietuvą atvykusių asmenų sudaro turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (beveik 20 tūkstančių laikinų rezidentų), kiek mažiau sudaro asmenų, pasirinkusių nuolat gyventi Lietuvoje – virš 18 tūkstančių) ir apie 6 tūkstančių asmenų – tai ES piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie pagal ES pamatines žmogaus laisves turi teisę laisvai ir nevaržomai keliauti po įvairias ES šalis ir ten gyventi, mokytis ar dirbti.
Lietuva yra ratifikavusi Ženevos konvenciją, pagal kurią įsipareigojo teikti prieglobstį užsienio šalių piliečiams, kurie paliko savo kilmės šalį dėl karo, persekiojimo ar šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų. Lietuva per metus vidutiniškai sulaukia kelių šimtų prašymų, tačiau jie neviršija nė pusės tūkstančio, lyginant su kaimynine Švedija, kur vien pernai pateikta keli šimtai tūkstančių prašymų.
Europos valstybės pripažįsta, jog imigracija naudinga ne tik į ES atvykstantiems žmonėms, bet ir juos priimančiai visuomenei. Imigrantai gali užpildyti laisvas įvairiausių profesijų darbo vietas – nuo aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių ES jau trūksta, iki darbuotojų, atliekančių tokias užduotis, kokių ES piliečiai nebelinkę atlikti.
Taigi, atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus demografinius išbandymus vis svarbiau tampa gausinti ES darbo jėgos rinką. Galiausiai, imigrantai atsiveža ir naujų idėjų bei metodų, kurie gali paskatinti kūrybingumą ir naujoves.
Kaip tai vyksta ES viduje, Lietuvos ar Lenkijos piliečiams vykstant į Didžiąją Britaniją ar Vokietiją, taip tokia sistema gali vyti ir priimant pabėgėlius, suteikiant jiems galimybę integruotis pradžiai siūlant mažiau kvalifikuotus darbus, o turint kvalifikaciją ir kompetencijas – ir aukštesnės kvalifikacijos darbus.
Kas yra kvalifikuotas darbas – tai pagal LR užsieniečių teisinės padėties įstatymą aukšta profesinė kvalifikacija apibrėžiama taip: kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje.
Kitos svarbios sąvokos iš įstatymo:
- Perkėlimas įmonės viduje – užsieniečio, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu gyvenančio užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir dirbančio pagal darbo sutartį užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, laikinas siuntimas darbo arba mokymo tikslais į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis šio užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse.
- Fiktyvi įmonė – Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
- Fiktyvi registruota partnerystė – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, registruota partnerystė, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų registruotos partnerystės teisinių pasekmių.
- Fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.
- Fiktyvus įvaikinimas – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atlikta įvaikinimo procedūra, kai tai atliekama siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų įvaikinimo teisinių pasekmių.
Medžiaga parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas– tautų mozaika“, kuris yra bendrai finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014-2020 metų nacionalinės programos lėšų.
Projekto vykdytojai: Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras ir viešoji įstaiga „Europos namai“.
