Pandemija žymiai sumažino neteisėtų atvykimų į Europos Sąjungą skaičių. 2020 m. balandžio mėnesį neteisėto sienos kirtimo aptikimas pagrindiniuose Europos migracijos keliuose sumažėjo 85 procentais, palyginti su praėjusiu mėnesiu, iki maždaug 900 – tai mažiausias skaičius nuo tada, kai 2009 metais „Frontex“ pradėjo rinkti duomenis apie neteisėtą sienų kirtimą („Frontex“, 2020). Rekordiškai mažą skaičių daugiausia lėmė ribojamosios priemonės, kurias Europos Sąjungos valstybės narės ir trečiosios šalys įgyvendino tranzitui ir išvykimui iš šalies.
Prieglobsčio prašymų skaičius pirmąjį 2020 metų ketvirtį išliko to paties laikotarpio lygyje, kaip ir 2019 metais, o nuo to laiko net ir labai sumažėjo. 2020 metų balandžio mėnesį itin sumažėjo bendras Europos Sąjungos valstybėse narėse pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų skaičius, tęsiantis dar kovo mėnesį prasidėjusiam šio skaičiaus mažėjimui. Besitęsianti COVID-19 pandemija ir atitinkamos skubios priemonės, kurias įvedė Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant paraiškų registracijos sustabdymą, turėjo tiesioginės įtakos tokių paraiškų srauto sumažėjimui.
Pandemija taip pat paveikė užimtumą ir migrantų integraciją, nes užsidarymas, karantinas ir socialinio atstumo laikymosi priemonės padarė įtaką administracinėms procedūroms dėl leidimų gyventi ir darbo gavimo, kalbos įgijimo ir integracijos programoms (Europos Komisija, 2020). Nepaisant to, visgi įvairios Europos Sąjungos šalys įgyvendino keletą gerosios patirties, remiančių migrantus įvairiose integracijos srityse, projektų ar specialių veiklų (Europos Taryba, 2020). Be to, pandemija išryškino migruojančių darbuotojų vaidmenį Europos į koronavirusą – Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atlikto tyrimo duomenimis apie 13 procentų pagrindinių darbuotojų (t.y. tiesiogiai dirbančių pandemijos zonose – sveikatos įstaigos, pagalbos teikimas, kt.) buvo imigrantai (JTC, 2020).
Bendrosios migracijos tendencijos COVID-19 pandemijos metu
- Migracija tapo daug įvairesnė migrantų kilmės atžvilgiu;
- Tiek visame pasaulyje, tiek ir Europoje žmonės daugiausia migruoja žemyninėje dalyje;
- Pabėgėlių skaičius visame pasaulyje auga. Dauguma pabėgėlių prieglaudos siekia kaimyninėse šalyse. Nuo 2015 metų, kilus vadinamajai „pabėgėlių ir migrantų krizei“, Europa vis daugiau sprendžia prieglobsčio prašytojų prašymų. 2018 metų pabaigoje ES-27 valstybėse narėse buvo priimta 2,4 mln. pabėgėlių ir žmonių, patekančių tarp pabėgėlių, bei 860 tūkstančių prieglobsčio prašytojų (nagrinėjamos bylos).
- Nustatyta, kad daugiau kaip 160.000 migrantų, neteisėtai esančių Europos Sąjungos teritorijoje, kasmet grįžta į savo kilmės šalis, vykdant priverstinį ar savanorišką grąžinimą. Dar daugiau savanoriškai grįžta pasikeitus jų aplinkybėms (pvz., studijų pabaiga, šeimos priežastys, darbas);
- 2019 metais Tarptautinė migracijos organizacija iš viso padėjo 28.256 migrantams grįžti iš Europos ekonominės erdvės (EEE) atgal į savo kilmės šalį, o tai sudarė 43,6 procento visų bylų. Vokietija buvo didžiausia „priimančioji šalis“ EEE, kurioje buvo daugiausia pagalbos gavėjų – net 13.053 migrantai (Tarptautinė migracijos organizacija, 2020);
- Europos Sąjunga rengia keletą iniciatyvų, siekiant pritrauktų daugiau aukštos kvalifikacijos imigrantų.
- Tik iki pandemijos, tiek ir šiuo metu visame Vakarų pusrutulyje, o ypač Europoje sustiprėjo migracijos, kaip politinio ir socialinio rūpesčio pabėgėliais, svarba.
„Žmonija – štai kur mirtingo žmogaus nemirtingumas.“
Karl Ludwig Börne
Parengta įgyvendinant projektą „Būkim pažįstami“.
