Latvijos pasieniečiai BNS šeštadienį pranešė, kad vien šią savaitę sulaikyti 38 migrantai, nelegaliai kirtę šalies sieną su Baltarusija. Vieni tai padarė pėsčiomis, dar dvylika irakiečių perplaukė sieną Dauguvos upe ties Piedrujos kaimu.
Šie incidentai Rygoje didina nerimą, kad iš Baltarusijos plūstantis migrantų srautas, Vilniuje laikomas Minsko režimo hibridine ataka, gali būti nukreiptas ir į kitas kaimynines ES šalis.
-
A.Bilotaitė: tikslas – kad fizinė tvora atsirastų kuo greičiau
-
A.Lukašenka atsisuka į Lenkiją: Varšuva irgi prabilo apie hibridinį karą
-
Į Lietuvą įleista tik irakietė su vaiku, kone 250 migrantų – apgręžta
-
Irakas stabdo skrydžius, G.Landsbergis ragina padėti migrantams iš Baltarusijos grįžti namo
-
G.Nausėda „Al Jazeera“ interviu: meluoja tie, kurie žada lengvą kelią per Baltarusiją į ES
-
G.Landsbergis: Irako sprendimas stabdyti skrydžius – rimtas žingsnis į krizės sprendimą
Sustiprintas stebėjimas
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas penktadienį BNS teigė, kad šalis turi pereiti prie griežtesnės sienos apsaugos politikos – kitaip kils migrantų krizė, panaši į stebimą Lietuvoje.
„Dabar ne vien stebėsime, kaip migrantai kerta sieną, ir tuomet juos sulaikysime, bet ir naudosime technologines priemones, kad jie negalėtų pereiti sienos – kaip Lietuva tai dabar suvokė ir daro“, – tvirtino A.Pabrikas, pabrėžęs, kad nevadintų sieną kertančių asmenų „klasikiniais pabėgėliais“.
Latvijos valstybės sienos apsaugos atstovė Kristinė Petersonė jau anksčiau pripažino, kad rizika, jog įsisiūbuos migracijos krizė, yra.
„Pareigūnai sustiprino pasienio stebėjimą, mobilizavo išteklius ir paprašė paramos iš ginkluotųjų pajėgų“, – teigė K.Petersonė, pridūrusi, kad pasienyje kasdien jau budi 24 Latvijos nacionalinės gvardijos nariai ir keturi ES pasienio apsaugos agentūros „Frontex“ darbuotojai.
Parlamente irgi jau kalbama apie galimus sprendimus – kai kurie deputatai, ypač atstovaujantys dešiniosioms politinėms jėgoms, mano, kad eskalacija kone neišvengiama.
„Sutariame dėl to, kad tai yra hibridinio karo instrumentas. Negalime tiesiog žiūrėti ir galvoti, kad esame saugūs.
Reikia pradėti ruoštis galimam migrantų srautų nukreipimui prie Latvijos sienos. Baltarusijos režimas neprognozuojamas“, – teigė dešiniosios partijos „Nacionalinis susivienijimas“, kuri priklauso valdančiajai koalicijai, atstovas Rihardas Kolas.
Fizinio barjero nėra
Kita vertus, naujienų portalo Tvnet.lv analitikas Juris Juransas 15min teigė, kad Latvijos politikai šiuo metu užsiėmę kitomis temomis – antai tam pačiam „Nacionaliniam susivienijimui“ kur kas svarbiau kuo garsiau peikti Rygoje vykstančios „Pride“ savaitės renginius.
„Vėlgi, dešiniesiems dabar svarbesnė homofobiška darbotvarkė. Kai pasibaigs „Pride“ renginiai, greičiausiai bus pereita prie migracijos. Kitais metais laukia parlamento rinkimai, tad bus bandoma išnaudoti situaciją.
Bet šiuo metu pernelyg daug nedaroma. Latvijos politikoje yra kitų temų – protestai prieš koronavirusinius ribojimus, COVID-19 pažymėjimus.
Aišku, dėmesys migracijai šiek tiek didėja, bet kol kas jo nėra daug. Pasienis kol kas – antraeilė tema. Žinoma, domimasi situacija Lietuvoje, o jei migrantų srautai išaugs, žmonės pradės reikalauti sprendimų iš valdžios“, – portalui tvirtino J.Juransas.
J.Juransas: dešiniesiems dabar svarbesnė homofobiška darbotvarkė. Kai pasibaigs „Pride“ renginiai, greičiausiai bus pereita prie migracijos.
Latvijos situacija kiek geresnė nei Lietuvos, nes jos sienos su Baltarusija ilgis – tik 173 kilometrai. Lietuvos ir Baltarusijos pasienis driekiasi beveik 679 kilometrus.
Vis dėlto pasienis, kaip pastebima Rygoje, nėra saugus, nes nėra fizinio barjero – priešingai nei pasienyje su Rusija, kur pastatyta tvora, nors ir ne visame ruože. Vienintelės kliūtys – upės, pelkės.
Latvija, kaip ir Lietuva, su Iraku nėra pasirašiusi readmisijos susitarimo, tad migrantai iš šios šalies negali būti grąžinti į kilmės valstybę, o Baltarusijos tarnybos nebendradarbiauja.
Rygoje jau girdėti pasiūlymų pasienio ruože paskelbti nepaprastąją padėti ar skubiai priimti specialų įstatymų, kuris leistų greitai pradėti fizinio barjero statybas. Kitą savaitę šaukiamas Latvijos Seimo gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos užkardymo komiteto specialusis posėdis.
„Jau girdėti pasiūlymų, kad reikia barjero ir prie sienos su Baltarusija. Bet planai nėra konkretūs“, – pripažino J.Juransas.
O Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje pareiškė, kad padėtį jau aptarė su Irako diplomatijos vadovu Fuadu Husseinu, kuriam esą nupasakojo Latvijos požiūrį į Baltarusijos elgesį naudojant nelegalią migraciją kaip spaudimo įrankį.
Ryšiai su Minsku stabilūs – kiek tai įmanoma
Tiesa, J.Juransas atkreipė dėmesį, kad garsesnės Latvijos politikų kritikos Baltarusijos režimo adresu nėra, nes Ryga santykiuose su Minsku esą stengiasi išlaikyti tam tikrą pragmatiškumą.
„Santykiai, žinoma, prasti ir pablogėjo, kai Rygos meras nusprendė iškelti istorinę Baltarusijos vėliavą. Bet politikai čia elgiasi gana atsargiai ir daug nekalba apie Baltarusiją – atsižvelgiama į ekonominius ryšius. Apčiuopiamos darbotvarkės nėra.
Jei paklaustumėte, ar Lietuvos santykiai su Baltarusija daro įtaką Latvijos santykiams su Baltarusija, neskubėčiau daryti tokios išvados. Dvišaliai ryšiai gana stabilūs – kiek tai įmanoma“, – svarstė analitikas.
Bendros ES pastangos įtikinti Iraką bendradarbiauti, regis, duoda vaisių. Šeštadienį Irako civilinės aviacijos administracija paskelbė, kad Bagdadas neterminuotam laikotarpiui stabdo visus keleivinius skrydžius į Minską – esą ten skris tik tušti lėktuvai, kurie parsigabens irakiečius atgal.
Kita vertus, Lietuvos užsienio reikalų ministras šeštadienį BNS teigė, kad Minsko režimas daliai pasienyje esančių irakiečių neleidžia grįžti atgal į Minską.
„Mūsų žiniomis – gal tai yra keli atvejai, bet keliantys nerimą – Lukašenkos režimas neleidžia žmonėms grįžti. Tarptautinės organizacijos turi įsitraukti į tą procesą ir visais būdais, visomis išgalėmis suteikti galimybę pasiekti Minską, Minsko oro uostą ir grįžti namo“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Dauguma jų – irakiečiai.
