Atspindžiai, virpėjimas, miražas, svajonė, nerealus sapnas – toks įspūdis lyg tikrų tikriausias impresionistų paveikslas žavėjo Milano Bergognone teatre „Giorgio Armani“ kolekcijos svečius.
Moterys žengė podiumu vilkėdamos ilgas suknias su plazdančiomis ant kaklo pelerinomis. Sunku buvo atspėti audinių struktūrą. Jie atrodė lengvi ir slidūs, tarsi šlapi. Lyg gyvatės oda ateinančios vasaros biurui ir vakarui skirtos medžiagos keitė atspalvius prožektorių šviesoje.
Žvelgiant į žemę siekiančias sukneles, liuminescencinius švarkelius ir pelerinas norėjosi svajoti apie karalių rūmus ir juose gyvenančias princeses.
Vargu ar salėje kolekciją stebinčios dailiosios lyties atstovės pajėgė atspėti spalvotyros specialistų sukurto miražo paslaptį. Žvelgiant į žemę siekiančias sukneles, liuminescencinius švarkelius ir pelerinas norėjosi svajoti apie karalių rūmus ir juose gyvenančias princeses. Kitaip tariant, apie amžiną, su kasdienybe nieko bendra neturinčią šventę.
Žvyneliai ir kristalai kūrė akimirkos įspūdį. Sidabro ir platinos atspalvių gofruotos aukštakulnės basutės moters pėdai suteikė ypatingo grakštumo. Jos atrodė lengvos, vos pastebimos ant kojos. Žinia, dizaineris Giorgio Armani mėgsta išblyškusios odos moteris. Todėl basučių atspalvis beveik sutapo su modelių odos spalva.
Paskutinę Milano mados savaitės dieną tapo aišku – Italijos elegancijos karalius moka užburti dailiąją lytį. Moka gyvenimą paversti švente, o moters sielą pakelti aukščiau virš pilkos kasdienybės. Argi tai ne svarbiausia?
Tad tiems, kurie madą vadina taikomojo meno sritimi, „Giorgio Armani“ kolekcijos pristatymo dieną teko pakeisti nuomonę visiems laikams.
