Mokyklos Lenkijoje privalo pasiūlyti mokiniams pamokas apie religiją. Oficialiai – ne apie kurią nors konkrečią, bet, kadangi mokymo programas ir mokytojus (dažnai – vienuolius ar vienuoles) parenka Katalikų Bažnyčia, mokoma katalikų katekizmo.
Pamokos, kurių išlaikymą padengia valstybė, nėra privalomos, bet dauguma mokinių vis dar jas renkasi – tiesa, rodikliai sparčiai keičiasi, ir tikrai ne Bažnyčios naudai.
Vis daugiau lenkų pyksta, kad, tarkime, pradinėje mokykloje per aštuonerius metus mokiniai apie religiją ir katalikybę išgirsta kur kas daugiau nei apie chemiją, geografiją, biologiją ar fiziką.
Apklausos rodo, kad didžioji dalis visuomenė norėtų, jog katechetų darbą mokyklose finansuotų pati Bažnyčia.
Dabartinė situacija, anot iniciatyvos „Swiecka Szkola“ („Pasaulietiška mokykla“), – skandalinga. Organizacija kreipėsi į visas Lenkijos sritis ir savivaldos vienetus su klausimu, kiek ten išleidžiama lėšų katechetų atlyginimams.
Apklausos rodo, kad didžioji dalis visuomenė norėtų, jog katechetų darbą mokyklose finansuotų pati Bažnyčia.
Pasak „Gazeta Wyborcza“, atsakymai parodė, kad 2019-2020 m. per mokslo metus tikybos mokytojams buvo sumokėta apie 1,1 mlrd. zlotų. „Swiecka Szkola“ paskelbė ir virtualų žemėlapį su tiksliomis sumomis.
Taip, kai kurie religijos pamokas vedantys mokytojai pasakoja mokiniams ir apie, tarkime, etiką. Bet 1,1 mlrd. zlotų suma, ko gero, neatspindi visų išlaidų religiniam švietimui, nes lėšų šiam reikalui prideda ir kitos provincinės valdžios institucijos.
Švietimo ministerija dar 2018 metais skelbė, kad valstybinės mokyklos samdo beveik 22 tūkst. katechetų. Dienraštis „Rzeczpospolita“ tada skaičiavo, kad kartu sudėjus šie mokytojai per metus uždirba beveik 1,5 mlrd. zlotų.
„Žmonės nežino, kiek tokiems dalykams išleidžiama pinigų, – pabrėžia „Swiecka Szkola“ įkūrėjas Piotras Pawlowskis. – Jie nustemba sužinoję, kiek daug lėšų atiduodama Bažnyčiai. Norėjau įplieksti diskusijas.“
P.Pawlowskis neslepia, kad jo organizacijos „vienintelis tikslas“ – „eliminuoti religiją iš mokyklų, kurios nėra vieta religijai, kurios nėra vieta maišyti mokslą su tikėjimu“.
Aišku, šiuo metu, kai valdžioje – itin konservatyvi Teisės ir teisingumo partijos vadovaujama koalicija, ką nors pasiekti šansų nedaug. Valdantieji aktyviai remia Katalikų Bažnyčią ir tvirtina, kad jai visuomenės gyvenime turėtų tekti centrinis vaidmuo.
Švietimo ministras Przemyslawas Czarnekas neseniai pareiškė, esą krikščioniškas švietimas „reikalingas tam, kad išgelbėtume lotynų civilizaciją“.
Jis taip pat neseniai nurodė, kad vaikai, kurie nesirenka religijos pamokų, privalo mokytis etikos. Lyg tyčia naujus etikos mokytojus daugiausia rengia katalikiški universitetai. Oficialūs duomenys rodo, kad katalikais save laiko apie 90 proc. lenkų.
„Kairė“ („Lewica“), antroji pagal dydį opozicinė frakcija parlamente, reikalauja, kad tikybos ir katekizmo pamokų mokyklose nebeliktų. O ir nauja centristinė partija „Polska 2050“ ragina nebeleisti Bažnyčiai kontroliuoti, kokie mokytojai samdomi ir kokios mokymo programos atrenkamos.
