2013 01 14 /15:32

Milijonai hinduistų apsiplovimu Gangoje pradėjo didžiausią savo religinį susibūrimą

Daugiau kaip milijonas pakilios nuotaikos apimtų hinduistų sadhų (asketų) ir pasauliečių maldininkų pirmadienį ryte pasinėrė į gaivinamus Indijos šventosios upės Gangos vandenis savo gyvenimų nuodėmėms nuplauti – tokiu ritualiniu apsiplovimu Alahabade triukšmingai prasidėjo su metais vis didėjantis Kumbhamelos religinis susibūrimas, kuris ir šiaip jau yra didžiausias pasaulyje.
Indija
Indija / Scanpix nuotr.

Kas 12 metų dešimtys milijonų maldininkų iš visos Indijos suplūsta į šį nedidelį šalies šiaurėje esantį miestą Mahakumbhamelai – Didžiajai Kumbhamelai (Puodynės sambūriui), kuri vyksta toje vietoje, kur susilieja Ganga, Jamuna ir trečia upė, mitinė Sarasvatė.

Pareigūnai prognozuoja, kad per ateinančias 55 dienas laikiname miestelyje, kuris smėlėtoje upės pakrantėje užima teritoriją, didesnę nei Atėnai, pabuvos iki 100 mln. žmonių. Tai būtų daugiau nei per visus ankstesnius Kumbhamelos festivalius.

Pasak pareigūnų, šiemet Mahakumbhamelos pradžiai susirinko rekordiškai daug maldininkų. Už šią Mahakumbhamelą atsakingas pareigūnas Mani Prasadas Mishra (Manis Prasadas Mišra) sakė, kad per visą rytą upių santakoje išsimaudė beveik 3 mln. žmonių, o iki dienos pabaigos tai turėtų padaryti maždaug 11 mln. žmonių.

Valstijos informacijos pareigūnas Ashokas Kumaras sakė, kad iki 14 val. vietos laiku atvyko 6 mln. maldininkų, o iki vakaro turi atvykti daugiau kaip 10 milijonų.

Valstijos informacijos pareigūnas Ashokas Kumaras sakė, kad iki 14 val. vietos laiku atvyko 6 mln. maldininkų, o iki vakaro turi atvykti daugiau kaip 10 milijonų.

„Tai didžiausia visų laikų pirmoji Kumbhamelos diena“, – sakė jis.

„Esu pagautas ekstazės. Kai pasineriu į Gangą, jaučiuosi toks laimingas, tai jausmas, kurio negaliu paaiškinti“, – sakė barzdotas guru Mokshanandas, kuris drebėdamas išniro iš vandens.

„Mūsų didžiausias noras yra, kad būtų taika ir kad žmonės rūpintųsi vieni kitais“, – sakė vienas asketas iš „nuogųjų“ sadhų – smarkumu ir nuogumu garsėjančių Viešpaties Šivos sekėjų ordino.

Prieš aušrą du vyrai su veltinėmis kaselėmis ir jojantys ant žirgų išniro iš tirštų stovyklos dūmų, o paskui juos sekė minia pelenais išsitrynusių nuogų asketų, kurių vienas buvo užsimetęs prie aplinkos visai netinkantį kostiumo švarką. Lygiai penkios minutės po šeštos (2 val. 35 min. Lietuvos laiku) jie šaukdami ir šokdami puolė į upę.

Šis ritualinis „karališkasis apsiplovimas“ (šahi snana) įvyko palankaus planetų išsidėstymo metu, kai, kaip tikima, į žemę plūsta dvasinė energija. Jo laikas apskaičiuojamas pagal Saulės, Mėnulio ir Jupiterio padėtį.

„Nuplaunu visas savo nuodėmes, šio ir ankstesnių gyvenimų“, – drebėdamas nuo šalčio sakė 77 metų klajojantis asketas svamis Shankranandas Saraswati. Jis papasakojo, kad prieš 40 metų atsisakė aukšto valstybės pareigūno karjeros ir tapo sadhumi, keliauja pėsčiomis ir jau kelis dešimtmečius valgo tik riešutus bei vaisius.

Minimo festivalio ištakos glūdi hinduistų tradicijoje, kuri sako, kad Viešpats Višnus atkovojo iš demonų aukso puodynę su amrita – nemirtingumo gėrimu.

Festivalio ištakos glūdi hinduistų tradicijoje, kuri sako, kad Viešpats Višnus atkovojo iš demonų aukso puodynę su amrita – nemirtingumo gėrimu.

Per 12 dienų trukusias grumtynes dėl tos puodynės keturi amritos lašai nukrito ant žemės – Alahabado, Haridvaro, Udžaino ir Nasiko miestuose. Kas trejus metus Kumbhamelos vyksta vienoje iš tų keturių vietų, o festivalis Alahabade, senovėje vadintame Prajagu, laikomas švenčiausiu iš visų.

Šis religinis sambūris, kuriam jau – daugiau kaip 2 tūkst. metų, taip pat tarnauja kaip susirinkimo vieta ir laikas hinduistų asketams, kurių kai kurie gyvena miškuose ar olose Himalajuose ir kurie priklauso įvairiems asketų ordinams.

Šie ordinai, vadinami akharomis, turi kiekvienas savo administraciją ir renkamus lyderius, bet taip pat garsėja ir smurtiniais tarpusavio susidūrimais.

Tokiems žmonėms kaip 42 metų Ramas Krishna Verma (Ramas Krišna Verma), ūkininkas iš Čhatisgarho valstijos, kuris atvyko iš už 700 kilometrų, ši Kumbhamela yra proga atlikti paskutinę sūnaus pareigą – jis atvažiavo išberti savo motinos pelenų.

„Ji mirė prieš du mėnesius, – sakė jis AFP. – Tai jos amžinojo poilsio vieta“.

„Motina Ganga“ Indijoje garbinama kaip deivė ir yra laikoma gyvybės teikėja ir atėmėja. Dauguma tikinčiųjų maudydamiesi joje po vandeniu panardindavo ir galvą, kai kurie jį gėrė, dar kiti – pylėsi į butelius vežtis namo kaip dovaną.

20 mln. tikinčiųjų Mahakumbhameloje laukiama vasario 15-ąją – pačią palankiausią festivalio dieną.

Susibūrimo organizavimas pareikalavo didžiulių pastangų ir 16 trilijonų rupijų (290 mln. dolerių) biudžeto, bet pareigūnai sako, kad viskas parengta renginio saugumui ir sėkmei užtikrinti.

Kaip sakė A.Kumaras, didžiausias rūpestis yra minios kontrolė, už kurią bus atsakingi 12 tūkst. pareigūnų, turinčių užtikrinti, kad nesusidarytų spūstys – neretas ir žmonių aukų vis pareikalaujantis reiškinys per religinius Indijos festivalius.

Planuodama tokį maldininkų srautą, Utar Pradešo valstijos valdžia miestelyje prie upės įrengė 35 tūkst. tualetų, 14 medicinos centrų ir 22 tūkst. žibintų, nutiesė 550 km vandentiekio vamzdžių, 18 tiltų ir 155 km laikinų kelių. Buvo pastatyti ir nauji kanalizacijos įrenginiai.

Žmones į Alahabadą turi vežioti beveik 7 tūkst. autobusų ir šimtai specialių traukinių.

Nors hinduizme turi itin didelę reikšmę, Ganga yra labai teršiama – pramonės ir prie jos esančių miestų, todėl iš Himalajų atitekantys švarūs jos vandenys greitai virsta nepermatomu, putotu rudu srautu.

Alahabade vietos valdžia ėmėsi priemonių dėl nevalytų nuotėkų iš netoliese esančių gamyklų, o nauji kanalizacijos įrenginiai nebeleidžia nevalytoms nuotėkoms nevaržomai patekti į upę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis